2017-ieji – rekordiniai Lietuvos transporto sektoriui

vasario 26 04:46 2018 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

„2017-ieji buvo rekordiniai Lietuvos transporto sektoriui, metų statistika rodo stiprų kiekvienos transporto rūšies augimą. Tai svarbus indėlis į šalies ekonomiką, leidęs didinti valstybės pajamas ir konkurencingumą“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis, įvertindamas 2017 m. sektoriaus rezultatus. Preliminariais duomenimis, pernai augo visi pagrindiniai transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai, o augimo tempai buvo didžiausi per pastaruosius kelerius metus.

 

Išankstiniais duomenimis, šalies transporto paslaugų eksportas per metus išaugo 26,8 proc., transporto paslaugų pajamos – 19,0 proc., sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) padidėjo apie 12 proc. Daugėjo šiame sektoriuje veikiančių įmonių (7,5 proc. daugiau nei 2016 m.) ir jų darbuotojų (10,6 proc. daugiau). Augo transporto įmonių veiklos apyvarta, investicijos į transporto priemonių parko atnaujinimą, intelektinius produktus. Tai dar geresni rezultatai, nei buvo tikėtasi įvertinus 2017 m. pirmą pusmetį stebėtą augimą.

Vertinant krovinių vežimą ir krovą, didžiausias augimas per metus pastebimas sausumos transporte – 13,4 proc. (iki 126,1 mln. t). Palyginti su 2016 m., pernai kelių transportu pervežta 15,5 proc. daugiau krovinių (73,4 mln. t), geležinkelių transportu – 10,5 proc. daugiau (52,6 mln. t). Šalies vežėjai vis sėkmingiau įsitvirtina Šiaurės ir Vakarų Europos rinkose, atsigauna ir krovinių vežimas į Rusiją. Pervežimus geležinkelių transportu augino padidėję tranzitinių krovinių srautai į Klaipėdą (12,6 proc. daugiau) ir Kaliningradą (28,8 proc. daugiau). AB „Lietuvos geležinkeliai“ pirmą kartą tapo lyderiais Baltijos regione.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 2017 m. pasiekta istoriškai didelė krova – 43,2 mln. t krovinių (7,6 proc. daugiau nei 2016 m.). Kartu su Būtingės terminalu iš viso krauta 53,0 mln. t. Klaipėdos uosto rezultatams daugiausia įtakos turėjo augusi trąšų (10,0 proc.), konteinerių (6,2 proc.) ir metalo laužo (92,6 proc.) krova.

2017-ieji buvo rekordiniai ir Lietuvos oro uostams. Per metus atidarę 11 naujų tiesioginių skrydžių maršrutų, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai kartu aptarnavo daugiau kaip 5,2 mln. keleivių – 9,6 proc. daugiau nei 2016 m. Didžiausią augimą pasiekė Kauno oro uostas (60,2 proc. daugiau keleivių), vasarą dėl rekonstrukcijos sostinės oro uoste tapęs pagrindiniais šalies oro vartais.

Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinkų analizė rodo sparčiai augantį šių paslaugų eksportą į Šiaurės ir Vakarų Europos šalis. Preliminariais duomenimis, transporto paslaugų eksportas į Daniją per metus padidėjo 80 proc., daugiau kaip 40 proc. augo Vokietijos ir Prancūzijos rinkos. 2017-aisiais pirmą kartą didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka tapo Vokietija, paslaugų apimtimis ir augimo tempais aplenkusi iki tol didžiausią rinkos dalį sudariusią Rusiją.

Susisiekimo ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka