95 kodo mokymai prilyginami atskiros profesijos mokymui?

22 gegužės 04:02 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Gegužės 20 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys Susisiekimo ministerijos parengtus teisės aktų pakeitimų projektus, kurie leistų vairuotojų 95 kodo mokymus priskirti neformaliajam mokymui ir palengvintų galimybes vairuotojams įgyti jiems reikalingą kompetenciją. Šiuos pakeitimus jau yra apsvarstęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, kuris, deja, neatsižvelgė į vairuotojų rengimo įstaigų pageidavimus bei verslo siunčiamus signalus. „Linava“ stebisi tokiais sprendimais, nes prieš gerą pusmetį jau buvo sutarta atsižvelgti į verslo ir darbuotojų poreikius.

 

Nors Europos Parlamento ir Europos tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui, Lietuvoje šiuo metu jis yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nuo šių metų gegužės 23 dienos baigia galioti esama tvarka, pagal kurią organizuojami 95 kodo mokymai ir jų kompetencijos kėlimas profesionaliems vairuotojams.

Pagal ES direktyvą, 95 kodo pirminio mokymo trukmė profesionaliems vairuotojams gali siekti 150 valandų. Kai vairuotojai atnaujina kvalifikaciją periodiškai kas penkerius metus – mokymas trunka 35 valandas. Tuo tarpu naujoji Profesinio mokymo įstatymo redakcija kartu su kitais teisės aktais mokymo trukmę gali smarkiai padidinti – tai išaugina tiek darbdavių, tiek potencialių darbuotojų sąnaudas siekiant šios kompetencijos. Transporto sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad šalies profesionalių vairuotojų mokymas apkrautas ir kitais pertekliniais reikalavimais.

Pagal šiuo metu galiojantį ir diskusijas keliantį Profesinio mokymo įstatymą transporto sektoriaus darbdaviai ir darbuotojai turės derintis prie nepalankų įstatymo normų, kurios dar labiau trukdys parengti kvalifikuotų vairuotojų Lietuvos transporto rinkai.

Kaip žinoma, 95 kodo mokymai yra skirti vairuotojams, kurie vykdo komercinę veiklą ir, važiuodami įvairiose šalyse, turi išmanyti kai kuriuos specifinius dalykus – darbo ir poilsio režimo laikymąsi, tam tikrų dokumentų pildymą, mokėti tausoti aplinką vairuodami ir panašiai. Tokių žinių atnaujinimui kas penkerius metus iki šiol buvo skiriama 35 valandos laiko. Pastaruoju metu tuos pačius 95 kodo mokymus (turinys iš esmės nesikeičia) ketinama galutinai pavadinti profesijos (kvalifikacijos) įsigijimu ir, atitinkamai, išplėsti ir prailginti. Kitaip tariant, įvedus naują tvarką, vairuotojas, norintis dirbti, privalės mokytis ne savaitę ar kelias dienas, o kelis mėnesius. O vežėjai, jau ir dabar kenčiantys dėl profesionalių vairuotojų trūkumo, bus visiškai įsprausti į kampą.

„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius sako, kad 95 kodo mokymai akivaizdžiai atitinka kompetencijos kėlimo sąvoką, o ne kvalifikacijos (patvirtinamos mokslo diplomu) įsigijimą.

Mokymų rinkos žinovai ne kartą yra išsakę abejones, kad 95 kodo mokymų sistemos pertvarka labiausiai naudinga kelioms mokymo įstaigoms, įsisavinusioms Europos Sąjungos pinigus. Kalbama, kad nauja tvarka kai kurioms įmonėms užtikrintų nuolatinį klientų srautą, tačiau vairuotojai 95 kodo mokymus greičiausiai atliks kaimyninėse šalyse, kur veikia paprastesnė tvarka (juolab, kad profesinės kompetencijos pažymėjimai turėtų būti abipusiai pripažįstami) ir efektas bus atvirkštinis.

Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija kartu su vežėjų asociacijomis, reaguodamos į situaciją, bendru raštu kreipėsi į atsakingus Seimo komitetus, taip pat Vyriausybę ragindamos paremti Susisiekimo ministerijos paruoštą teisės akto projektą.

95 kodo kompetencija pagal turinį ir taikomumą yra susijusi išskirtinai su Susisiekimo ministerijos, atsakingos už visą Lietuvos transporto sektorių, kuruojamomis sritimis. Būtent Susisiekimo ministerija yra atsakinga tiek už minimos direktyvos perkėlimą į nacionalinius teisės aktus, tiek už visų kitų vairuotojų kompetencijų suteikimą. ES šalių praktikoje šis mokymas taip pat yra transporto ministerijų ar agentūrų reguliavimo sritis.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, visose ES šalyse, išskyrus Lietuvą, profesionalių vairuotojų 95 kodo mokymas ir jų kompetencijos kėlimas priskirtas neformaliajam mokymui. Kai kuriose ES šalyse net nėra pirminio mokymo, o kompetencijų įgijimas tikrinamas egzaminu.

„Linavos“ informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka