ADIA: realus indėlis į klimato kaitos problemų sprendimą

by Lina | rugpjūčio 9, 2019 4:59 am

Rugpjūčio 8-ąją į neeilinį visuotinį narių susirinkimą rinkosi prieš trejus metus įkurtos Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacijos nariai. Išrinktas asociacijos prezidentas bei asociacijos taryba, aptarti svarbiausi pastarojo meto klausimai.

 

Šiuo metu asociacijai priklauso penkiolika narių, trys iš jų – tikrieji, likusieji – asocijuoti. Susirinkusieji patvirtino ankstesnės sutarties tarybą bei balsavo už tai, kad pareigas ir toliau eitų ankstesnis asociacijos vadovas Virginijus Korsakas.

Po balsavimų apsvarstyti einamieji klausimai. „Per pastaruosius metus nuveikėme išties daug. Kuriame viziją ir modelį, kaip realiai prisidėti prie klimato kaitos keliamų problemų. Energetikos ministerija šiuo metu rengia studijas bei strategijas, kaip iki 2030-ųjų galėtų plėtotis transporto sektorius, kokios alternatyvos gali būti dabar esančioms degalų rūšims. Ypač daug dėmesio skiriama degalams iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Mūsų siekis – atverti rinkoje naują puslapį“, – sako ADIA prezidentas Virginijus Korsakas.

Pasak jo, šiuo metu rinkoje jau yra biodujų gamintojų, bet nėra nė vieno, kuris gamintų biometaną iki tokio lygmens, kad jį būtų galima naudoti kaip alternatyvius degalus, o ne tik deginti jėgainėse. „Domimės kitų šalių patirtimi, svarstome, kokios galėtų atsirasti skatinimo programos. Deja, vis dar trūksta motyvacijos, kol kas transporto priemonėse nepanaudotas nė vienas kubinis metras biometano. Kaimyninėje Estijoje ši sistema jau veikia kurį laiką“, – pabrėžia ADIA prezidentas.

Jo teigimu, neišspręstas ir vandenilio pervežimo klausimas. „Tai – sudėtingas ir brangus procesas. Visas vandenilis, kurį šiuo metu naudojame transportui, gaminamas elektrolizės būdu, vartojimo vietoje. Mes naudojame keturis įrenginius, per metus pagaminame šiek tiek mažiau nei 50 000 Nm3. Nuolat ieškome būdų, kaip panaudoti perteklinę ar atsinaujinančią energiją. Jei vandenilio poreikis būtų didesnis, sarstytume galimybes naudoti ir kitas technologijas, įskaitant sintetinio metano gamybą“, – kalba V. Korsakas.

Dabartinių pajėgumų nepakaktų, kad SGD stotys galėtų būti praplėstos vandenilio moduliais. Šiuo metu ADIA rengiasi ilgalaikiams testams su dar didesniu vandenilio kiekiu mišinyje – iki 30 proc. Tai ateityje leistų dar labiau padidinti AEI naudojimą transporte.

Pasak V. Korsako, ADIA šiuo metu siūlo jau patikrintas ir veikiančias technologijas, kurios gali realiai prisidėti prie klimato kaitos problemų sprendimo. „Nesame prieš elektrinių automobilių technologijas. Vis dėlto sunku tikėti, kad per metus elektra varomų automobilių padaugės iki 200 tūkst., ir jie išspręs visas gamtosaugos problemas. Mes nuolat ieškome galimybių, kaip vandenilį gaminti pigiau, efektyviau, naudoti tam skirtingas technologijas“, – sako „SGD auto“ vadovas Vidas Korsakas.

ADIA bendradarbiauja su užsienio partneriais, šiuo metu – su Vokietijos specialistais, kurie žada gaminti vandenilį iš nuotekų. Jas suskaidžius, gaunamas ne tik vandelinis, bet ir kiti produktai, tarp jų – metanas. Kol kas ši įranga dar tik bandoma, bet pirmieji prototipai dienos šviesą turėtų išvysti jau kitais metais. „Vokiečiai domisi mūsų patirtimi, mato Lietuvoje tiesiogines savo įrangos panaudojimo galimybes. Šiuo metu vieno kilogramo vandenilio pagaminimo savikaina yra 6 eurai. Vokiečių technologijos leistų sumažinti ją iki trijų eurų“, – sako Virginijus Korsakas.

ADIA narys Viktoras Valentukevičius aktyviai dalyvauja Klimato kaitos programos tarybos veiklose. Jis papasakojo apie pasiūlymus, kuriuos jau pateikusi ADIA, taip pat apie planuojamas lėšas infrastruktūros įrengimo skatinimui ir transporto priemonių įsigijimui.

„Transporto sektorius generuoja didžiąją dalį taršos – ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje, todėl būtinos ilgalaikės strategijos ir programos situacijai keisti, alternatyviems degalams transporte diegti“, – sako V. Valentukevičius.

Pasak jo, visuomenei ilgą laiką buvo teigiama, kad Lietuva – ekologiškas kraštas, kad nieko pernelyg keisti nereikia. „Kol nieko nedarėme, per 12 metų tarša ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo. Nuo 2020-ųjų taršą būtume turėję mažinti po 2-3 proc., dabar jau turėsime po 9-11 proc. Alternatyvų jau nebėra, reikia realių sprendimų“, – sako V. Valentukevičius.

Jo teigimu, jau netrukus už taršą teks mokėti, bus apmokestinti taršūs degalai, dar vienas mokestis renkamas per vartojimo išmetimus: „Dažnai vis dar vertinamas trumpalaikis ekonominis efektas – autobuso kaina. Viskas skaičiuojama labai primityviai. Vis dėlto derėtų skaičiuoti visą ciklą – nuo autobuso pagaminimo iki paskutinės kilometro ribos. Tuomet vaizdas bus realus. Už ekologiją reikia mokėti – toks supratimas atsiranda ir aukščiausiame lygmenyje“.

ADIA jau po Naujųjų metų žada pateikti siūlymus alternatyvios energijos panaudojimui, tokius kaip energijos generavimas iš saulės, panaudojant vandenilį. „Didžiausias mūsų privalumas tai, kad kol kas kiti rinkos žaidėjai pristato tik idėjas. Mes vieninteliai turime realų, veikiantį, patvirtintą ir realiai pritaikomą modelį. Nesakome, kad jis skirtas šimtui metų, bet pereinamajam laikotarpiui – ekonomiškai patrauklus ir realiai mažinantis taršą, prisidedantis prie klimato kaitos stabdymo. Jis puikiai veiks dešimt metų – tiek realiai eksploatuojamas autobusas. Toliau rengsime naujus projektus, siūlysime naujus sprendimus“, – sako V. Korsakas.

Jis pristatė pastaruoju metu ADIA narių įgyvendintus projektus, statomas inovatyvios energijos stotis visoje Lietuvoje. Viena jau netrukus pradės veikti Vilniuje, Panerių gatvėje. Iš viso Lietuvoje statomos šešios degalinės.

Taip pat žadama plėtoti ir Šiauliuose, „Busturo“ bendrovėje drauge su „Scania“ koncernu vykdomą hidrometano panaudojimo autobusuose projektą.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

Source URL: http://ebus.lt/adia-realus-indelis-i-klimato-kaitos-problemu-sprendima/