ADIA susirinkime – apie galimas grėsmes ir pasirengimą dienai X
by Lina | 9 kovo, 2026 6:03 am
Kovo 5-ąją Alternatyviųjų degalų ir infrastruktūros asociacija (ADIA) sukvietė savo narius į visuotinį susirinkimą. Šįkart daugiausia dėmesio skirta ne tik įprastoms temoms, susijusioms su transportu ar technologijomis, bet ir globalioms grėsmėms, su kuriomis susiduria tiek Lietuva, tiek kiekviena įmonė ar kiekvienas šalies pilietis.
Keleivinio transporto įmonės rengiasi dienai X
Pasak ADIA vadovo Virginijaus Korsako, šiuo metu mūsų gyvenimas kupinas iššūkių, geopolitinė aplinka veikia kiekvieno iš mūsų veiklą: „Be technologinių temų, šįkart nutarėme apžvelgti ir tai, kaip ADIA nariai, partneriai, kolegos rengiasi galimai dienai X, kokių problemų bei iššūkių jiems kyla“.
Praėjusių metų rezultatus bei planus dienai X pristatė bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vaidas Seirackas. Jis priminė pernai nuveiktus darbus bei pasiekimus, iš kurių svarbiausi – įmonės infrastruktūros tvarkymas bei naujų tarpmiesčio maršrutais vežančių autobusų įsigijimas. Įmonės planuose – parko atnaujinimas ekologiškomis transporto priemonėmis, nauji elektroninio bilieto diegimo darbai.
Anot jo, svarbiausi įmonės iššūkiai – tai mažėjantis keleivių miesto ir tolimojo susisiekimo maršrutuose, parduodamų bilietų autobusų stotyse kiekis, mažėjantys siuntų kiekiai, ribojamos galimybės įsigyti netaršių transporto priemonių ir lėšų joms įsigyti trūkumas ir pan.
V. Seirackas kalbėjo apie tai, kaip tiek įmonė, tiek ir Šiaulių miestas rengiasi galimai dienai X. „Savivaldybė rengia ekstremalių situacijų valdymo planą, mūsų įmonė – taip pat. Prisiėmėme įsipareigojimus per tam tikrą laiką išvežti iš miesto tam tikrą kiekį žmonių – kiek nedelsiant, kiek per pirmąsias valandas, kiek per dieną. Vis dėlto jau dabar matyti, kad, evakuodami žmones, susidurtume su įvairiais iššūkiais“.
Anot jo, dyzeliniai autobusai keičiami elektriniais, tačiau jie nebus efektyvūs, jei reikės evakuoti didelį kiekį žmonių. „Vis dar laukiame atsakymų į klausimus – ką darysime dieną X, jei dyzelinių autobusų turi nelikti? Be to, kas vairuos autobusus, skirtus evakuacijai? Kol kas klausimų turime daugiau nei atsakymų“, – reziumavo V. Seirackas.
Jam pritarė ir bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas. „Šiuo metu turime elektrinių ir dujinių autobusų, likutis – dyzeliniai. Bandysime juos pasilikti, jei ateitų diena X, vis dėlto tai nėra išsigelbėjimas. Jei autobusai daug metų stovės nejudinami, gali būti sunku juos užvesti. Norėtume sulaukti daugiau atsakymų iš valstybės institucijų“.
Įmonės vadovui taip pat kilo daug klausimų dėl veikimo atėjus dienai X. „Manau, didžioji sprendimų priėmimo našta teks savivaldybėms priklausantiems vežėjams, ne privatiems. Kol kas neturime supratimo, kiek autobusų privalėtume pateikti, kiek keleivių turėtume vežti, kaip būtų su vairuotojais. Kuo daugiau turėsime žinių, tuo ramiau galėsime jaustis“, – sakė V. Ramanauskas.
Savo įžvalgas apie įmonės nuveiktus darbus pateikė ir Vilniaus rajono autobusų parko vadovas Aurimas Taraila.
Kai priešas – už vartų
Dabartinę geopolitinę situaciją, galimas Rusijos grėsmes artimiausiu, artimu ir vidutiniu laikotarpiu, pristatė atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Jis pasidalino savo vertinimais, kalbėjo apie tai, kokios aplinkybės, kokie veiksniai gali turėti įtakos dienai X, ką mes, mūsų piliečiai, valstybė turime padaryti, kad jos nebūtų.
„Saugumas nėra duotybė – jis priklauso nuo mūsų visų įsipareigojimo gintis ir ginti“, – pabrėžė pranešėjas.
Jis kalbėjo apie galimas Rusijos grėsmes, galimus Rusijos karo prieš NATO scenarijus, lokalaus masto karinių invazijų tikimybę į tam tikras šalis, galimas kompleksines hibridines atakas vadinamojoje „pilkojoje zonoje“ bei veiksmus, kuriuos Rusija jau vykdo prieš NATO šalis.
„Kol vyksta karas Ukrainoje, Rusija negali atitraukti reikšmingų pajėgų, todėl atviro karo tikimybė nėra didelė. Šiuo metu pagrindinis Rusijos tikslas – suardyti NATO vienybę, išbandyti aljansą, tam ji naudoja įvairias priemones“, – sakė pulkininkas.
Ats. pulk. G. Bagdonas taip pat kalbėjo apie karo tikimybę didinančius bei mažinančius veiksnius, Europos Sąjungos pasirengimo svarbą didinti gynybos lygį, vykdyti žvalgybines operacijas ir pan. Jis neabejoja NATO pasiryžimu ginti kiekvieną aljansui priklausančią šalį.
Vis dėlto, anot jo, bene svarbiausia yra piliečių pasirrengimas ginti savo valstybę: „Valia kariauti, valia gintis yra lemiantis veiksnys. Iš visų resursų valia yra svarbiausia, tai rodo ir Ukrainos pavyzdys“.
Nuo ko priklausys mūsų saugumas?
Anot atsargos pulkininko, esminiai dalykai, nuo kurių priklausys mūsų saugumas, tai – materialiniai resursai, pilietinė valia ir strategija, taip pat – visuomenės pasirengimas ir moralė, institucinė kokybė, psichologinis, informacinis atsparumas.
Ne mažiau svarbu yra priešo atgrasymas, pasirengimas kautis ir laimėti. Reikšmingas ir gynybinis potencialas. „Jei priešas žino, kad atsakomieji veiksmai bus greiti, skaudūs ir neišvengiami, jis pagalvos, ar pulti. Priešas neturi abejoti ryžtu ir gebėjimu reaguoti. Jis turi žinoti, kokios paskemės laukia užpuolus vieną ar kitą šalį“.
Jo teigimu, Lietuvoje įgyvendinamas visuotinės gynybos modelis – visi piliečiai privalo žinoti, ką veiktų atėjus dienai X. Vis dėlto, planui įgyvendinti dar reikia nudirbti nemažai darbų.
„Kas svarbu piliečiams? Remti Ukrainą, gebėti pasirūpinti savo saugumu, turėti planą dienai X, žinoti savo pareigas mobilizacijos atveju, įgyti bent minimalų karinį parengimą arba kitaip pasiruošti šalies gynybai, padėti formuoti viešąją nuomonę, vystyti ir teikti ekspertizę ir žinias, stiprinti šalies institucijas ar kitaip prisidėti prie pilietinės visuomenės veiklos“, – kalbėjo pranešėjas.
Jis taip pat priminė Gajaus Julijaus Cezario frazę: „Nori taikos – ruoškis karui“. „Norime būti saugūs, taikūs, privalome būti stiprūs“, – reziumavo ats. pulk. G. Bagdonas.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
Source URL: http://ebus.lt/adia-susirinkime-apie-galimas-gresmes-ir-pasirengima-dienai-x/