Ar keleivinis transportas vertas vietos po Lietuvos saule?

by admin | spalio 18, 2010 4:36 am

Nuolatos didėjantys mokesčiai, panaikintas lengvatinis PVM tarifas, mažėjantis keleivių skaičius – keleivinio transporto situacija Lietuvoje prastėja. Keleivininkai pagrįstai skundžiasi ir pernelyg menku valdžios institucijų dėmesiu. Apie Susisiekimo ministerijos valdininkų požiūrį į keleivių vežimo verslą kalbamės su ministro patarėju Rolandu BRAŽINSKU.

Keleivių vežėjų manymu, Susisiekimo ministerija kelių transportui skiria mažiausiai dėmesio, proteguodama savo valdomas įmones. Ar manote, jog šie kaltinimai tėra laužti iš piršto?

– Galiu drąsiai teigti, jog Susisiekimo ministerijai visos transporto rūšys yra vienodos. Mūsų funkcija – reglamentuoti transporto veiklą, sudaryti tinkamas sąlygas įvairių transporto rūšių egzistavimui. Be abejo, „Lietuvos geležinkeliai“ mums tiesiogiai pavaldi įmonė, tačiau keleivių vežimas geležinkeliu nėra komercinė bei pelninga veikla; tai – daugiau socialinė funkcija, kuri tam tikrose vietovėse, kur nepravažiuoja autobusai, yra reikalinga.

Tačiau nemažai traukinių maršrutų dubliuoja autobusų maršrutus, geležinkeliečiai veža keleivius mažesnėmis kainomis. Keleivių vežėjų manymu, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dempinguoja kainas, o patiriamus nuostolius dengia iš krovinių vežimo gaunamu pelnu, nors tokią praktiką draudžia Europos Sąjungos institucijos…

– Tokia situacija netenkina nei ministerijos, nei „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės. Neseniai geležinkelininkai kreipėsi į Vyriausybę dėl kompensacijų skyrimo už keleivių vežimą nepelningais maršrutais. Akivaizdu, kad dabar susidariusi padėtis nėra normali, vienokius ar kitokius sprendimus būtina priimti neatidėliojant. Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliai vežant keleivius sudaro apie 180 mln. litų.

– Ar ši situacija nesusiklosto dėl to, jog iki šiol nėra priimtos keleivinio transporto strategijos? Ar ją rengiant, ketinama apsispręsti, kuriai transporto rūšiai teikti prioritetą, ar ir toliau skirtingi vežėjai veš keleivius tomis pačiomis trasomis?

– Tai – gana sudėtingas klausimas. Geležinkelio sistema mūsų krašte pernelyg menkai išplėtota, kad jai būtų galima teikti prioritetą. Tarkim, Vokietijoje beveik nėra tolimojo susisiekimo autobusais – jais keleiviai privežami iki traukinių stočių. Tačiau ten atstumai tarp miestų dideli, įdiegti modernūs greitieji traukiniai, su kuriais autobusai konkuruoti nepajėgtų. Perkeliant į šalies teisę tam tikrus Europos Sąjungos aktus, būtina atsižvelgti į kiekvienos šalies specifiką. Mūsų šalyje nuo seno buvo populiaresnis kelių transportas. Kol traukiniai neveš gerokai greičiau, tol didieji keleivių srautai važiuos autobusais.

Tačiau tai, kad Europos Sąjungos direktyvos dažnai paraidžiui perkeliamos į mūsų šalies teisės sistemą, yra nemenka problema. Keleivių vežėjai baiminasi ir galimo tolimojo susisiekimo liberalizavimo, kurį numato Europos Sąjungos direktyvos…

– Teisės akto projektas „Dėl leidimų vežti keleivius reguliariojo susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo šiuo metu dar tik pradėtas svarstyti. Esame atviri visiems keleivių vežėjų pasiūlymams, dialogui su jais. Susisiekimo ministerija nesirengia griauti to, kas jau sukurta. Manau, jog tolimojo susisiekimo maršrutai Lietuvoje išplėtoti pakankamai gerai, keleiviai vežami visais reikalingais maršrutais. Neturėtume prarasti maršrutų tinklo, mūsų siekis – pagerinti jo kokybę.

Keleivių vežimo verslas tolimojo susisiekimo maršrutais pagrįstas ilgalaikėmis tradicijomis, jis reikalauja nemenkų investicijų. Investuodami vežėjai galvoja apie tai, kas bus po dešimties ar daugiau metų, kadangi į šį verslą įdėti pinigai greitai nesugrįžta. Ar nenutiks taip, jog laikinumo nuotaikas jausdami vežėjai nedrįs investuoti į transporto priemonių parko atnaujinimą, ir paslauga keleiviams gerokai suprastės?

– Įstatatymo pataisose ketiname palikti nuostatą, jog sutartis su vežėju gali būti pratęsiama, jei jo investicijos į transporto priemones dar neatsipirkusios. Pabrėžiu – minėtas projektas kol kas tik svarstomas, jokie sprendimai dar nepriimti.

Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo vykdyti joje galiojančius įstatymus. ES direktyvos numato nereguliuoti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais rinkos. Būtent dėl to privalome peržiūrėti šiuo metu galiojančius teisės aktus, tačiau, priimdami naujus, būtinai įvertinsime visas grėsmes keleivių vežimo verslui.

Tačiau keleivių vežėjai jau turi karčios patirties su tarptautinių maršrutų liberalizavimu. Nelikus leidimų maršrutams sistemos bei jokių apribojimų vežti keleivius, kai kur susidarė kuriozinė situacija: tarkim, 7 valandą ryto iš Vilniaus autobusų stoties į Rygą išvažiuoja pustuščiai keturių vežėjų autobusai…

– Norėčiau priminti, jog maršrutai nėra vienos ar kitos įmonės turtas. Turėsime pagalvoti, koks naujas keleivių vežimo modelis tolimojo susisiekimo maršrutais neišdarkytų rinkos, kad maršrutų tinklas ir toliau liktų optimalus. Sutinku, jog nedidelėje Lietuvos keleivių vežimo rinkoje ne visada dera tai, kas dera gerokai didesnėse Europos šalyse. Tačiau liberalizuoti tarptautinio keleivių vežimo rinką taip pat buvo numatyta Europos Sąjungos direktyvose, kurias vykdyti privalu visoms šalims.

Kalbėdami apie tolimojo susisiekimo rinkos liberalizavimą, galime pasiremti ir Latvijos pavyzdžiu, kur praėjusiais metais įvyko tarptautinis konkursas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Jo rezultatas – gausybė teismų procesų, trukdančių dirbti tiek vežėjams, tiek valdininkams. Užtat vokiečiai ar prancūzai nelabai paiso ES reikalavimų, stengdamiesi apsaugoti savo rinką…

– Be abejo, daugelis Europos Sąjungos reglamentų bei direktyvų buvo priimtos remiantis senųjų Europos Sąjungos šalių patirtimi, todėl prancūzams ar vokiečiams prisitaikyti juos yra parankiau.

Pabrėžiu: neketiname siekti rinkos liberalizavimo dėl paties liberalizavimo. Kiekviena valstybė turi savo ypatumų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Visada buvau už lietuviško kapitalo pirmenybę, nesame suinteresuoti sužlugdyti savus vežėjus.

Keleivių vežėjus, vežančius keleivius miestuose, piktina ir nesąžininga vežėjų mikroautobusais konkurencija. Nors miesto vežimus valdo ir organizuoja savivaldybės, ar nemanote, jog Susisiekimo ministerijai derėtų daugiau dėmesio skirti ir šiai transporto rūšiai?

– Licencijų išdavimo klausimą miesto vežėjams sprendžia miestų savivaldybės. Manau, kad sprendimai dėl vežėjų mikroautobusais gali būti įvairūs: juos galima integruoti į bendrą sistemą – mikroautobusai galėtų važiuoti ten, kur per brangu siųsti didžiuosius autobusus. Tokia kryptimi ketinama eiti Klaipėdoje, kur vežėjams mikroautobusais siūloma vežti keleivius nuošalesniais maršrutais, jų funkcija būtų privežti keleivius iš atokesnių vietovių iki didžiųjų autobusų. Tada mikroautobusai būtų integruoti į bendrą maršrutų tinklą, vežėjai gautų kompensacijas už nuvažiuotus kilometrus, jų pajamos nepriklausytų nuo vežtų žmonių skaičiaus.

Panevėžio miesto valdžia, kaip matome, nuėjo kitu keliu – jie nedarė nuolaidų vežėjams mikroautobusais, ir jų maršrutus, atrodo, sėkmingai perėmė visuomeninis vežėjas.

Manau, kad visų pirma, keleivių vežėjų verslas turėtų būti skaidrus. Susisiekimo ministerija šioje situacijoje stengiasi išlaikyti neutralumo principą – mes nepalaikome nei vienos pusės. Mūsų funkcija – sudaryti teisinę bazę verslui gyvuoti. Kiekvieno miesto valdžia turėtų apsispręsti, kokio transporto jiems reikia. Juolab kad Europos Sąjungos reglamentas sudaro galimybę teikti prioritetą savivaldybių vežėjams, jei jie aptarnauja 70 proc. vietinių maršrutų. Jei savas vežėjas neįstengia vežti visais reikalingais maršrutais, galima skelbti konkursą daliai maršrutų aptarnauti.

Mano nuomone, keleivių vežimo sistema turi būti konsoliduota, savivaldybės privalo turėti savo įmones, kurios organizuotų ne tik keleivių vežimą, bet ir vieningą bilietų sistemą, keleivių kontrolę. Manau, kad tokia sistema jau pasiteisinusi daugelyje pasaulio šalių. Nedidelių rajonų viešąjį transportą galbūt būtų galima valdyti ir regioniniu principu.

Penkių didžiųjų šalies miestų vežėjai, gavę lėšų iš ES ekologinių fondų, tikisi įsigyti suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų. Šimtą tokių transporto priemonių eksploatuoja UAB „Vilniaus autobusai“. Deja, akcizas ekologiškiems degalams šiuo metu yra toks didelis, kad važinėti naudojant suspaustas gamtines dujas vežėjams neapsimoka. Kokioje stadijoje yra įstatymo dėl akcizo panaikinimo šiems degalams svarstymas?

– Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į vežėjų pageidavimus, pasiūlė suspaustoms gamtinėms dujoms taikyti nulinį akcizo tarifą. Finansų ministerija parengė įstatymo projektą, pateikėjį Seimui, kur akcizo panaikinimui suspaustoms gamtinėms dujoms, naudojamoms viešajame transporte, buvo pritarta. Šiuo metu Susisiekimo ministerija išsiuntė kreipimąsi į Europos Komisiją, kadangi privalome suderinti akcizo panaikinimą su šia institucija. Tikimės maždaug po mėnesio gauti atsakymą, ir akcizas suspaustoms gamtinėms dujoms, naudojamoms visuomeniniame transporte, bus panaikintas.

Keleivių vežimo verslui itin skaudų smūgį sudavė ir praėjusių metų pradžioje panaikintas lengvatinis PVM tarifas. Ar neketinama svarstyti PVM lengvatų grąžinimo klausimo, ar keleivių vežėjai gali tikėtis, jog įstatymas bus peržiūrėtas?

– Mažesni PVM tarifai yra mūsų Vyriausybės fiskalinės politikos dalis,kurią sąlygoja ekonomikos pajėgumas ir biudžeto surenkamumas. Lengvatinio PVM sugrąžinimasnėra vien Susisiekimo ministerijos kompetencija.

Keleivių vežėjus, vežančius tolimojo susisiekimo maršrutais, piktina ir nelegalūs „konkurentai“. Ar Susisiekimo ministerijai ši problema yra žinoma?

– Mūsų požiūris į nelegalų ar pusiau nelegalų verslą yra neigiamas – šie vežėjai vagia keleivius bei pajamas iš teisėtų vežėjų. Tačiau jei turintys licencijas vežėjai galėtų teikti vadinamąsias „nuo durų iki durų“ paslaugas, kuomet vežėjas paima keleivį iš namų ir nuveža jį į reikiamą vietą, jie galbūt rastų savo nišą keleivių vežimo rinkoje.

Kova su nelegalais – kontroliuojančių ir baudžiančių institucijų prerogatyva. Susisiekimo ministerijos funkcija – koordinuoti jai priklausančių kontroliuojančių institucijų veiklą.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

Source URL: http://ebus.lt/ar-gyvuos-lietuvos-keleivinis-transportas/