Asociacija „Linava“: darbų nuveikta nemažai, laukia nauji iššūkiai

by Lina | spalio 18, 2018 4:31 am

Asociaciją „Linava“ 1991-aisiais įkūrė 80-ies transporto įmonių atstovai, iš kurių 16 buvo keleivių vežėjai. Tačiau keleivinio transporto įmonių labui asociacija pradėjo dirbti neišsyk. Tik 1996-aisiais keleivinio transporto klausimų asociacija ėmėsi iš esmės.

 

 

 

Ėmėsi keisti situaciją

„Linavos“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis sako, jog 1996-aisiais atėjęs dirbti į asociaciją pasibaisėjo, kiek klaidų pridaryta teisės aktuose, reglamentuojančiuose keleivinį transportą. Prasidėjo didelis darbas. Asociacija „Linava“ pradėjo teikti informaciją vežėjams apie teisės aktus ir dalyvauti jų kūrime. Vyko susitikimai su Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovais. Susisiekimo ministerija rengiamus projektus pradėjo siųsti „Linavai“, asociacija savo ruožtu – derinti juos su vežėjais. Taip atsirado atgalinis ryšys.

Vienas iš pirmųjų darbų, kurių ėmėsi asociacija, buvo Transporto lengvatų įstatymas.  „Tuo metu keleivinio transporto įmonių finansinė padėtis buvo labai bloga. Egzistavo daugybė lengvatų keleiviams, dalis jų buvo vežama nemokamai, tačiau kompensavimo klausimai nebuvo tinkamai išspręsti. 1993-iaisiais keleivinio transporto įmonės buvo perduotos savivaldybėms, o jos neturėjo nei tinkamai parengtų specialistų, nei supratimo apie tai, kas yra viešasis transportas. Pagrindinė nuostata buvo privatizuoti įmones, kad savivaldybės nebeturėtų problemų. Kai kurias įmones privatizuoti suspėta – pavyzdžiui, Anykščių rajonas savo įmonės neturi. Tačiau kitas, laimė, išsaugoti pavyko“.

J. Stolovickio teigimu, darbas dėl Transporto lengvatų įstatymo truko keletą metų. Asociacija „Linava“ bendradarbiavo su Susisiekimo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rengė susitikimus su įvairių kategorijų keleiviais. „Mūsų nuostata buvo principinė – nemokamai važiuojančių keleivių neturi likti, privalo būti tinkamai reglamentuota apskaita už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą“, – prisimena J. Stolovickis.

Asociacijai pavyko įtvirtinti nuostatą, jog kompensacijas už keleivių vežimą vietiniais maršrutais kompensuoja savivaldybė, tolimojo susisiekimo maršrutais – valstybė. „Tvirtai laikėms šios pozicijos. Įstatymo projekte buvo numatyta, kad ir už keleivių vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais turėtų kompensuoti savivaldybės. Dalyvavau svarstymuose Seimo Ekonomikos komitete, pavyko įrodyti, kad tolimojo susisiekimo maršrutai savivaldybėms nerūpi, kad mūsų pateikti pasiūlymai yra pagrįsti. Nors kai kurie vežėjai taip pat abejojo, baiminosi, kad galbūt valstybė kompensacijų nemokės. Tačiau dabar galima teigti, kad mūsų pasiūlytas mechanizmas veikia puikiai“, – kalba J. Stolovickis.

Kurį laiką tolimojo susisiekimo maršrutais vežantys vežėjai studentams 50 proc. nuolaidą bilietams teikė savo sąskaita. Asociacija „Linava“ prisidėjo, kad Seimas priimtų Transporto lengvatų įstatymo pataisas ir vežėjams už studentų vežimą kompensacijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto.

Kurį laiką kompensacijos studentams buvo mokamos tik per mokslo metus. Teko nemažai padirbėti, kol valstybė ėmė kompensuoti keleivių vežėjams už studentų vežimą ir per vasaros atostogas. „Klausimą dėl kompensacijų politikai kėlė nuolat. Buvo svarstoma galimybė naikinti važiavimo lengvatas, tačiau atsilaikėme, siekdami naudos vežėjams“, – sako J. Stolovickis.

Dar vienas pasiekimas – iškovotos dotacijos vežėjams už patirtus nuostolius vežant keleivius nepelningais, tačiau visuomenei būtinais vietiniais maršrutais. „Kai pradėjome apie tai kalbėti, daugelis nesuprato. Tuo metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas rinkos ekonomikai, konkurencijai. Pavyko įrodyti, kad viešasis transportas – socialinė paslauga, čia galioja visai kitos taisyklės. Organizavome nemažai kelionių į užsienį, supažindinome atsakingus darbuotojus su kitų šalių vežėjų patirtimi. Tuo metu priimta dotavimo tvarka sėkmingai veikia iki šiol. Aišku, dar ne visos savivaldybės laikosi įstatymų, ne visos sugeba sumokėti visas vežėjams priklausančias dotacijas, tačiau sistema veiksminga. Keleivių vežėjai gavo ir gauna daug papildomų lėšų, teisės aktai buvo sutvarkyti“, – teigia J. Stolovickis.

PVM lengvata keleiviniam transportui – didelis ir sudėtingas darbas

J. Stolovickis mena, jog idėja dėl lengvatinio PVM tarifo keleiviniam transportui kilo tuometiniam TOKS vadovui Arūnui Urbonui. „Iš pradžių daugeliui vežėjų atrodė, kad tai – tik Utopija. Prie idėjos įgyvendinimo daug prisidėjo tuometinis „Busturo“ generalinis direktorius Vytautas Vaišvila. Pavyko įrodyti tiek Seimui, tiek Vyriausybei, tiek kitoms institucijoms, kad lengvatinis PVM tarifas keleiviniams transportui bus naudingas visiems. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje – mūsų šalį užklupus krizei, per naktinę mokesčių reformą, ši lengvata vėl buvo panaikinta“, – mena J. Stolovickis.

Vežėjai susigrąžinti PVM lengvatą ryžosi tik po kurio laiko, pasitelkę kompaniją „PricewaterhouseCoopers“. J. Stolovickis džiaugiasi, jog tuo metu visi keleivių vežėjai buvo labai vieningi, ir šį klausimą išspręsti pavyko. „Labai daug prisidėjo tuometinis „Vilniaus autobusų“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, tikslo siekė visi vežėjai, visi buvo kaip niekada susitelkę. Bendromis vežėjų ir lobistinės kompanijos pastangomis lengvatinį 9 proc. tarifą susigrąžinti pavyko“, – kalba Keleivinio transporto skyriaus vadovas.

Įstatymų ir Kelių transporto kodekso pataisos

Asociacija nuveikė nemažai darbo keisdama teisės aktus, taip pat Kelių transporto kodeksą. „Vienas iš sėkmingų mūsų nuveiktų darbų – maršrutinių taksi neįsileidimas į tolimojo susisiekimo rinką. Pavyko pasiekti, kad ši transporto rūšis liko tik vietiniame transporte. Tačiau ir toliau daug dirbome su savivaldybėmis, aiškinome, kad maršrutiniai taksi joms labai nenaudingi. Jų atstovai gana ilgai to nesuprato. Dėstėme, jog savivaldybės, atidariusios maršrutą, moka dotacijas miesto vežėjams. Kai tuo pačiu maršrutu važiuoja ir maršrutinis taksi, jis surenka mokius keleivius ir tuo pačiu mažina vežėjo pajamas, savivaldybėms didėja dotacijų poreikis“, – aiškina J. Stolovickis.

Pagaliau savivaldybių vadovai suprato, kad maršrutiniai taksi miestams pernelyg daug kainuoja, ir ši transporto rūšis ėmė trauktis iš miestų gatvių. Pirmasis miestas, kuris visiškai atsisakė maršrutinių mikroautobusų, buvo Panevėžys. Dabar didžiojoje dalyje miestų maršrutiniai taksi veža nebent miesto pakraščiuose, atlikdami privežimo prie pagrindinių maršrutų funkcijas.

Asociacijai „Linava“ pavyko pasiekti, kad miesto autobusuose bei troleibusuose nebūtų privalomi kasos aparatai. „Mūsų pozicija buvo tokia, kad kasos aparatai autobusuose yra reikalingi, kadangi jie garantuoja geresnę apskaitą, kontrolę. Tačiau iš pradžių įstatymo projekte buvo numatyta, kad jų reikės ir miesto maršrutuose dirbantiems autobusams. Daug bendravome su Finansų ministerija kol pavyko įrodyti, kad miesto maršrutuose, kur didžioji dalis bilietų išplatinama per kioskus, parduotuves ar kitas vietas, kasos aparatai neturėtų būti privalomi. Miesto vežėjai nemažai sutaupė, kadangi kasos aparatų įsigyti jiems nereikėjo“, – pabrėžia J. Stolovickis.

Dar viena problema, kurią pavyko išspręsti „Linavai“, – galimybė nebederinti maksimalių bilietų tarifų su Kainų kontrolės komisija. „Seniau dirbantys rinkoje vežėjai pamena, kad anksčiau maksimalias bilietų kainas tolimojo susisiekimo maršrutuose tekdavo derinti kasmet. „Linava“ buvo ėmusis šios funkcijos, mūsų nariai tik pateikdavo mums skaičius. Per ilgą laiką pavyko įrodyti valdžios institucijoms, kad kainų derinti kasmet nereikia. Nors Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bijojo, jog, „paleidus“ kainas, bilietai keleiviams smarkiai pabrangs. Jų vardu garantavau, kad taip nenutiks. Ir iš tiesų bilietai nepabrango – mūsų vežėjams svarbūs keleiviai, be to, konkurencija tolimojo susisiekimo maršrutuose yra gana didelė, todėl vežėjai privalo išlaikyti atitinkamas bilietų kainas. Keleiviams toks sprendimas neturėjo jokios įtakos, o vežėjų situacija palengvėjo“, – aiškina Keleivinio transporto skyriaus vadovas.

Padaryta dar ne viskas

Nors vieno iš didesnių tolimojo susisiekimo maršrutais vežančių keleivių vežėjų skaudulių – nelegaliai dirbančių vežėjų – išgyvendinti vis dėlto nepavyko, tačiau ir čia nuveikta nemažai. „Legaliai dirbantiems vežėjams nelegalai visada buvo didelė problema, atimanti nemažą dalį keleivių bei pajamų. Nuolat rengėme susitikimus su tuometine Valstybine kelių transporto inspekcija, Susisiekimo ministerija. Pavyko pakeisti Kelių transporto kodeksą, kad užsakomiesiems reisams keleivių negalima rinkti autobusų stotyse. Be to, įdiegti keleivių vežimo lapai. Tai turėjo įtakos nelegaliems vežėjams, tačiau ji buvo nepakankama. Matome, kad problema vis dar egzistuoja, todėl paprašėme keleivių vežėjų atsiųsti informaciją apie šią problemą, rengsime susitikimus su Lietuvos transporto saugos administracija, pateiksime jiems faktus“, – sako J. Stolovickis.

Asociacija nemažai bendravo su Susisiekimo ministerija ir tuomet, kai Kelių transporto kodekse norėta įtvirtinti nuostatą dėl viešųjų pirkimų konkursų skelbimų tolimojo susisiekimo maršrutams. Kelių transporto kodekso pakeitimo projektas pasirodė prieš trejetą ar ketvertą metų, „Linava“ surengė nemažai aukščiausio lygio susitikimų, po kurių pavyko pasiekti, kad kodeksas vis dėlto nebūtų pakeistas. Leidimai maršrutams dabar rinkoje dirbančioms įmonėms pratęsti dar penkeriems metams. Asociacija žada ir toliau stebėti situaciją šioje srityje, laiku įvertinti pasikeitimus.

Šiuo metu vietiniais maršrutais keleivius vežantiems vežėjams daugiausia neaiškumų kyla dėl Vidaus sandorių. Europos reglamentas dėl viešųjų paslaugų transporte numato, kad savivaldybės su savo įmonėmis gali sudaryti vidaus sandorius. Tačiau Lietuvoje galiojantys teisės aktai tam prieštarauja. Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Ūkio ministerija aktyviai pasisako už vidaus sandorių naikinimą. Dabar laukiama ES Teisingumo teismo išaiškinimo dėl vidaus sandorių galimybės.

Asociacija „Linava“ surengė keleivių vežėjų susitikimą su naujai įsikūrusia Komunalinių įmonių asociacija, kuriai vidaus sandoriai taip pat labai svarbūs. Joje dalyvavo ir asociacijos „Linava“ pasamdytos advokatų bendrovės atstovas D. Kenstavičius.

„Šiuo metu deriname bendrus veiksmus, bandome įrodyti valdžios institucijoms, kad vidaus sandoriai gali likti. Tikimės, kad Teisingumo teismo sprendimas bus palankus mūsų įmonėms. Tai šiuo metu yra svarbiausias klausimas, kuris rūpi savivaldybių vežėjams. Privatininkų pozicija, žinoma, šioje situacijoje yra priešinga, vidaus sandorių panaikinimas jiems būtų naudingas“, – teigia asociacijos viceprezidentas Rimantas Martinavičius.

D. Kenstavičius parengė, o asociacija „Linava“ išsiuntė vežėjams gaires „Dėl vidaus sandorių keleivių vežimo autobusais srityje“, kur numatyti galimi scenarijai bei alternatyvos, jei vidaus sandoriai būtų panaikinti.

Darbų – apstu, iššūkiai didės

„Linava“, kur pastaruoju metu atkurtas Keleivinio transporto skyrius, labai atidžiai stebi naujus teisės aktus, projektus siunčia vežėjams prašydama atsiųsti savo nuomones dėl jų. „Gaila, tačiau pastaruoju metu keleivių vežėjų aktyvumas sumažėjo. Įmonėse vyksta kadrų kaita, galbūt naujai atėję įmonių vadovai ne visada spėja sekti visas naujoves, į jas įsigilinti“, – teigia Keleivinio transporto skyriaus vadovas.

„Linava“ taip pat organizuoja vežėjams keliones, seminarus, pildo „Vežėjų žinyną“, kur skelbiama informacija apie keleivių vežimo sąlygas užsienio šalyse. „Be to, pastaruoju metu „Linava“ kuria draudimo bendrovę, kuri turėtų pradėti veikti jau nuo kitų metų. Draudimo polisų kainos keleivių vežėjams pastaruoju metu drastiškai didėja. Galėdami apsidrausti pigiau, vežėjai vėl gi turėtų naudos“, – sako R. Martinavičius.

Be to, jo teigimu, „Linavoje“ visi vežėjai moka vienodus mokesčius, todėl yra lygūs. „Mokestis nepriklauso nei nuo įmonės dydžio, nei nuo nuosavybės formos, jis yra simbolinis, sudaro 460 eurų per metus. Daug buvo svarstyta, ar nevertėtų didesnėms įmonėms įvesti didesnį mokestį. Tačiau prieita prie išvados, kad „Linava“ visiems vežėjams turi atstovauti vienodai, kad visi ir toliau būtų lygūs, kad visų balsas skambėtų vienodai garsiai. „Linava“ laikosi principo: visi vežėjai asociacijai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi“, – pabrėžia R. Martinavičius.

Jo teigimu, asociacija – tai visi jos nariai vežėjai, nuo jų priklauso aktyvumas. „Keletas sekretoriato darbuotojų nenudirbs visų darbų, todėl tiek mums, tiek vežėjams labai svarbus stiprus abipusis ryšys. Stiprūs vežėjai – stipri ir asociacija Tik tokiu būdu galėsime dar aktyviau veikti keleivinio transporto labui“, – teigia Keleivinio transporto skyriaus vadovas.

 

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

 

 

Source URL: http://ebus.lt/asociacija-linava-darbu-nuveikta-nemazai-laukia-nauji-issukiai/