Ateitis – elektriniams autobusams?
by admin | 10 lapkričio, 2011 5:46 am
Besibaigiančios naftos atsargos, brangstantys tradiciniai degalai verčia žmoniją ieškoti alternatyvių energijos rūšių. Vis garsiau prabylama apie elektra varomas transporto priemones – kiekvieno gamintojo garbės reikalu tampa pristatyti rinkai elektrinį automobilį, dviratį ar mopedą. Neatsilieka ir autobusų gamintojai – spalio pabaigoje nedideliame Belgijos Kortrijko miestelyje vykusioje didžiausioje pasaulyje „Busworld Europe 2011” parodoje pirmąsyk pristatyti net trys elektriniai autobusai.
Kol kas tai – karščiausia autobusų rinkos naujiena. Ar elektriniai autobusai taps pagrindine alternatyva dyzeliniams „broliams“? Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą būtų sunku: pasaulyje atsiranda vis naujų, originalių, modernių ir netikėtų technologijų. Daugelis iš jų kol kas atrodo fantastiškos, tačiau žinant, kaip sparčiai technikos pažanga fantastiką verčia realybe, ir šioje srityje tikėtis galima bet ko.
Pionieriai
Šįkart „Busworld“ pristatyti elektriniai autobusai – it pirmosios kregždės, pranašaujančios pavasario pradžią. Tačiau jau 2013-aisiais žadama įdiegti visai naują akumuliatorių, skirtų didelės talpos transporto priemonėms, gamybos tehcnologiją, kuri suteiks galimybę akumuliatorius įkrauti vos per dešimtį minučių. Tokios baterijos prototipai jau išbandyti, nustatyta, jog jos „išlaiko” 1000 krovimo ciklų ir lieka tinkamos eksploatuoti.
Elektriniai autobusai kol kas labiau paplitę Azijos bei Amerikos žemyno šalyse. Jie jau važinėja Pietų Korėjos sostinės gatvėse, Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose, apie elektrinių autobusų diegimą svarstoma Rusijos sostinėje Maskvoje, Didžiosios Britanijos sostinėje Londone ir kt.
„Autobusų pasaulio“ naujienos
Elektrinius autobusus „Busworld“ parodoješįkartpristatė čekų SOR, lenkų „Solaris“ ir kinų BYD gamintojai.
Daugiausia patirties gamindami elektrinius autobusus turi kinai. Net 200 jų autobusų, pavadintų „eBUS-12“, jau vežė Tarptautinės 26-osios universiados Šenzene dalyvius. Be šių, kinai universiadai pateikė ir elektromobilius „BYD E6“. Po Universiados visi autobusai perduoti Šenzeno viešojo transporto parkui, kuris tapo daugiausia elektrinių autobusų turinčiu parku pasaulyje.
„eBUS-12“ sumontuotas BYD variklis bei ličio geležies fosfato akumuliatoriai. Pasak gamintojų, šis autobusas neišmeta į aplinką jokių kenksmingų dalelių ir yra visai „žalias“. Ličio geležies fostafo baterija ilgaamžė, saugi bei ekologiška.
Gamintojų teigimu, vieną kartą įkrautas autobusas gali nuvažiuoti daugiau kaip 250 kilometrų. Iš naujo įkrauti jį 50 proc. užtrunka ne ilgiau nei pusvalandį. Ant „eBUS-12“ stogo taip pat montuojamos saulės baterijos, saulės energiją paverčiančios elektros energija, kuri saugoma ličio geležies fosfato baterijose.
Pasak BYD atstovų, jų pristatytuoju „eBUS-12“ jau susidomėjo Londono, Kopenhagos, Amsterdamo ir kitų miestų vežėjai. Jau netrukus kinų gamintojai ketina pristatyti visą elektrinių autobusų gamą – nuo septynių metrų „mažylių“ iki dviaukščių lainerių.
Dar vieną elektrinį autobusą buvo galima apžiūrėti čekų gamintojų SOR stende. „SOR EBN 10,6“ – dviašis trejų durų autobusas, kurio ilgis – 10 370 mm. Jis skirtas vežti keleivius netolimais maršrutais miestuose. Vienu metu autobusas gali vežti 85 keleivius, jame – 19 sėdimų vietų bei šešios papildomos atsilenkiančios sėdynės.
Autobuse montuojamas visai naujas elektrinis variklis „TAM 1049 Pragoimex“, kurio galingumas – 120 kW. Šis variklis unikalus tuo, jog šaldomas vandeniu. Pasak čekų, tai suteikia daug privalumų: variklis sveria 400 kg mažiau nei vėsinamas oru, padidėja jo efektyvymas bei sumažėja keliamas triukšmas, variklis išlaiko didesnes perkrovas. Vandeniu vėsinamas ir traukos konverteris, jis labai kompaktiškas, tai vėlgi padeda mažinti transporto priemonės svorį. Išsiskirianti šiluma gali būti panaudota salonui šildyti.
Autobusui važiuojant naudojama stabdymo metu sukaupta rekuperacinė energija, kuri iki 5 proc. pailgina viena įkrova įveikiamą atstumą. Traukos bateriją būtina įkrauti iki 80 proc. jos talpos, tokiu atveju autobusas gali nuvažiuoti nuo 110 iki 160 kilometrų be papildomo įkrovimo. Traukos baterija per aštuonias valandas įkraunama vadinamuoju lėtuoju būdu. Ją galima įkrauti ir greituoju būdu, kuris trunka maždaug valandą, tačiau tokiu atveju proporcingai trumpėja baterijos tarnavimo laikas, kitaip tariant, sumažėja galimų krovimo ciklų skaičius.
Itin originalų savo autobuso pristatymą surengė išmonės nestokojantys lenkų „Solaris“ gamintojai. Šįkart jų stende puikavosi ne tik Paryžiaus gyventojus vežantis apie milijoną eurų kainuojantis hibridas, bet ir iš pradžių po baltu apklotu paslėptas „Urbino electric“.
Vidutinės klasės autobuso ilgis – 8,9 m. Pasak gamintojų, ši transporto priemonė nuo savo „brolių“ skiriasi ne tik elektros įranga: patobulintas jos dizainas, įdiegta daugiau komforto elementų keleiviams. Autobuse gali būti 21-29 sėdimos vietos, iš viso galima vežti 69 keleivius.
Elektriniame „Solaryje“ montuojamas 120 kW asinchroninis traukos variklis, kurį lenkams tiekia „VOSSLOH Kiepe”. Energija saugoma dviejose baterijose, kurių svoris – po 700 kilogramų.
Naujasis „Solaris Urbino electric“ vienąsyk įkrautomis baterijomis gali nuvažiuoti iki šimto kilometrų maksimaliu 50 km/val. greičiu. Baterijos teikia energiją ne tik varikliui, tačiau ir pagalbinėms sistemoms: vairo stirpintuvui, šildymo, vėdinimo ir durų atidarymo įrenginiui. Autobusas įkraunamas per keturias valandas.
Pasak „Solaris“ gamintojų, pagrindinis jų siekis – transporto priemonępadarytikiek įmanoma lengvesnę, kad būtų kompensuotas didelis akumuliatorių svoris. Autobuso šonai pagaminti iš itin lengvų ir patvarių anglies pluošto plokščių, iš šios medžiagos pagamintas ir galinis variklio bei akumuliatoriaus skyriaus dangtis. Be to, naudoti plonesni nei įprasta stiklai, vietoj faneros – raudonmedis. Iš lengvesnių medžiagų gamintos ir autobuso sėdynės, daug kur vietoj plieno naudotas aliuminis. Be to, autobusui nereikia kuro bako, kuris „sutaupo“ dar apie 300 kilogramų. Įdiegtų inovacijų dėka „Solaris Urbino electric“ net su 1400 kg sveriančiais akumuliatoriais yra tik šiek tiek sunkesnis už savo dyzelinį „brolį“.
Šiuo metu lenkai pradėjo kurti antrąjį elektinį autobusą, kuris bus pristatytas jau kitų metų balandžio mėnesį vyksiančiam Europos futbolo čempionatui. Jis vežios VIP svečius, taip pat lenkai žada jį pateikti išbandyti Europos miestų vežėjams.
Ar elektriniai autobusai atsiras Lietuvoje?
Lietuvos Elektromobilių asociacijos direktorius Karolis Beniulis į klausimą atsako teigiamai. Tačiau, jo nuomone, užsienyje gaminami autobusai gali būti nepritaikyti Lietuvos rinkai, todėl geriau būtų elektros įrangą montuoti vietoje. „Manau, kad elektros įrangą autobusuose būtų galima montuoti jau Lietuvoje. Tai padėtų atpiginti gamybos sąnaudas bei sudarytų sąlygos panaudoti jau esamą infrastruktūrą. Troleibusų linijose ir dabar naudojama nuolatinė srovė – tai reiškia, jog mes jau turime didelės galios elektros įvadus tiek greitajam, tiek lėtajam baterijų įkrovimui. Elektros įrangos montavimas Lietuvoje garantuotų kokybę bei tinkamą transporto priemonių techninę priežiūrą“, – sako K. Beniulis.
Pasak jo, elektriniais visų pirma būtų galima keisti maršrutinius taksi autobusus, kurie važinėja netolimais ir nuolatiniais maršrutais. Vėliau būtų galima pagalvoti ir apie elektrinių autobusų diegimą didžiuosiuose miestuose. Pasak K. Beniulio, elektromobilių asociacija šiuo metu rengia projektą, kurio vienas iš tikslų – Lietuvoje rengti specialistus elektra varomų transporto priemonių įrangai montuoti ir remontuoti. „Kol kas svarbiausias mūsų tikslas – formuoti teisingą žmonių, valstybinių institucijų bei transporto verslo atstovų nuomonę apie ekonomišką bei ekologišką elektrinį transportą. Elektrinės transporto priemonės išpopuliarės greičiau tik tuo atveju, jei bus sulaukta paramos iš vyriausybės ir savivaldos institucijų“, – teigia K. Beniulis.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje sukaupta pakankamai patirties gaminant lietuviškas elektrines transporto priemones, pritaikytas šalies klimatui bei iš dalies įdiegtai infrastruktūrai. „Nuoširdžiai tikiuosi, jog valdžios institucijos atkreips dėmesį ir imsis atitinkamų veiksmų, skatinančių pasinaudoti Lietuvoje sukauptu mokslo, kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių ir technologiniu potencialu“, – sako K. Beniulis.
Elektrinių autobusų atsiradimui neprieštarautų ir didžiųjų šalies keleivinio transporto įmonių vadovai. „Viešasis transportas privalo būti bent žingsneliu priekyje kitų transporto rūšių – taip yra visame pasaulyje. Jis turi būti ekologiškas, patogus bei patrauklus miestiečiams“, – kalba bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.
Įmonės „Vilniaus autobusai“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio teigimu, elektriniai ar hibridiniai autobusai galėtų sėkmingai pakeisti dabar didžiųjų miestų centruose važinėjančius troleibusus. „Toks transportas būtų patogesnis miestui ir miestiečiams – nereikėtų griozdiškų elektros laidų, o dabartines troleibusams skirtas elektros stotis būtų galima panaudoti autobusams „maitinti“, – sako G. Nakutis.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
Source URL: http://ebus.lt/ateitis-elektriniams-autobusams/