Atšilus orams į gatves grįžta dviračiai, riedžiai ir paspirtukai: ką pamiršta jų vairuotojai?

balandžio 11 04:08 2019 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. Kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę. Važiuodamas nuo kalno pargriuvo ir sugadino tvorą. Tai – tik keli realūs pavyzdžiai, kaip dviračių, paspirtukų ar riedučių valdytojai Lietuvoje padarė žalos kitų asmenų turtui.

 

 

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis alternatyvių transporto priemonių populiarumas Lietuvoje šį sezoną tikrai išaugins nuostolius, kurie gali siekti ir keturženkles sumas. Lietuvos policijos duomenimis, praėjusiais metais šalyje įvyko daugiau kaip 400 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo alternatyvios transporto priemonės – dviračiai, paspirtukai, riedžiai ir kitos. Dalis šių eismo įvykių nutiko dėl jas vairuojančiųjų neapdairumo, o jų dažniausi padariniai – sugadintas žmonių turtas. Tikėtina, kad panašių incidentų gausės, nes vien paspirtukų skaičius gatvėse ir kiemuose sparčiai auga.

Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ duomenimis, 2018 metais elektrinių paspirtukų pardavimai buvo penkis kartus didesni negu prieš metus. „Alternatyvios transporto priemonės suteikia didesnę pasirinkimo ir judėjimo laisvę. Žmonės patys renkasi, kada jiems patogiau į darbą vykti automobiliu, o kada – elektriniu paspirtuku ar dviračiu. Be to, pasivažinėjimas dviračiu gali būti puiki visos šeimos pramoga ir lengva mankšta. Tačiau tik maža dalis žmonių pagalvoja apie galimus incidentus ir žalą kito asmens turtui ar sveikatai, kurią gali sukelti šiomis priemonėmis riedantis suaugusysis ar vaikas“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas ir alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.

Bendrovės duomenimis, alternatyvių transporto priemonių valdytojai dažniausiai kliudo ir apgadina svetimus automobilius. Dažnu atveju įvykio kaltininkai yra vaikai, o, rodytųsi, smulkus automobilio šono grybštelėjimas ar įlenkimas gali atsieiti net daugiau nei tūkstantį eurų. Anot A. Gimbicko, jeigu įvykio kaltininkas yra dviratininkas, riedutininkas ar paspirtuko vairuotojas, jis dėl padarytos žalos atsako pagal asmens civilinę atsakomybę.

Vairuotojų privalomasis draudimas galioja ir vairuojant alternatyvias transporto priemones „Pastebėjome, kad keičiasi žmonių įpročiai – didelė dalis vairuotojų važinėja ir dviračiu, paspirtuku, riedžiu. Todėl „Lietuvos draudimas“ pirmasis rinkoje pasiūlė draudimą, kuris apsaugo nuo padarytos žalos nesvarbu, kokią transporto priemonę vairuoja apsidraudęs žmogus. Taip pat šis draudimas galioja ir šeimos nariams. Nuo šiol visi „Lietuvos draudimo“ privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo klientai ir jų šeimos nariai kartu yra apdraudžiami asmens civilinės atsakomybės draudimu važiuojant dviračiu, paspirtuku, riedučiais, riedžiu, riedlente. Draudimo apsauga galioja, kai vairuojant dviratį ar paspirtuką, sukeliama žala kitų asmenų turtui. Taigi, žmonės gali drąsiai rinktis, kaip keliauti, ir būti užtikrinti, kad, nutikus nelaimei, jie turės reikiamą draudimo apsaugą“, – sako „Lietuvos draudimo“ alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.

Be to, privalomąjį draudimą turintys bendrovės klientai, kaip ir anksčiau, gali nemokamai naudotis techninės pagalbos kelyje paslaugomis, įvykus įvairiems netikėtumams. Pernai metais šiomis paslaugomis „Lietuvos draudimo“ klientai pasinaudojo daugiau kaip 20 tūkstančių kartų.Lietuvos policija primena, kad asmuo, važiuojantis paprastu paspirtuku, riedučiais, riedlente yra laikomas pėsčiuoju, o variklį turinčius paspirtukus, taip pat riedžius galima priskirti motorinio dviračio kategorijai. Vairuodami alternatyvią transporto priemonę gyventojai tampa lygiaverčiais eismo dalyviais, tad turi prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatą ir turtą.

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka