Autobusą vairuojantis tekvondo meistras užkrečia pozityviu požiūriu į gyvenimą

birželio 10 05:41 2016 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

apie-takKeliaudami tarpmiestiniu autobusu, turbūt net nepagalvotumėte, kad prie jo vairo sėdi tekvondo čempionas.

 

 

 

 

 

Maršrutu iš Kauno į Vilnių ir atgal kiekvieną rytą keleivius vežantis Tadas Janušausas vairuotoju dirba jau dvidešimt metų, tačiau dar solidesnis jo sportinis stažas. Tekvondo kovos menas Senamiestyje užaugusį kaunietį lydi jau 25 metus.

Mokytis tekvondo kovos meno Tadą paskatino gyvenimiška situacija, o pasirinkti mėgiamą profesiją – užkrečiantis draugo pavyzdys. Už dešimčių keleivių gyvybes kasdien atsakingas vairuotojas atvirai pasidalino pozityviu požiuriu į darbą ir gyvenimą.

Norėjo rinktis muzikanto kelią

Tadas prisipažįsta, kad jaunystėje norėjo tapti muzikantu, grojo pučiamųjų orkestre, dalyvavo Dainų šventėse. Kadangi vaikinas buvo gabus muzikai, svarstė ateityje rinktis profesionalaus muzikanto kelią.

Tačiau planus vieną dieną sugriovė atviras pokalbis su kaimynu. „Pastebėjau, kad jis turi gerą automobilį. Paklausiau, ką veikia gyvenime, kur dirba. Jis pasakojo, kad vairuoja autobusą, atviravo, kad gerai uždirba, važinėja po užsienį, o jo darbas – įdomus. Kaimyno pavyzdys man padarė didžiulį įspūdį, todėl apsisprendžiau vairuotoju tapti ir aš“, – jaunystės laikus prisimena Tadas.

Į vairuotojų kursus jaunuolis užsirašė iškart grįžęs iš tarnybos kariuomenėje. Dėl šio savo apsisprendimo vyras sako nesigailėjęs nė karto.

Dieną pradeda trečią valandą ryto

Vairuotojas pasakojo dieną pradedantis tuomet, kai jaunimas po linksmybių dar tik rengiasi eiti miegoti – trečią valandą ryto. Tada jis atsikelia, susiruošia, atveža į darbovietę kitus žmones ir pirmąsyk išvyksta į Vilnių. Darbą transporto įmonėje vyras baigia apie dešimtą valandą ryto.

Tuo Tado diena nesibaigia: jis dar skuba į tekvondo užsiėmimus treniruoti vaikų. Pats taip pat treniruojasi septynis kartus per savaitę. Penktadieniais prieš vidurdienį Tadas papildomai dar skuba į Kauno Milikonių pagrindinę mokyklą, kurioje dirba tekvondo būrelio vadovu.

Gavo „geležinio žmogaus“ vardą

Vyras pasakoja dalyvavęs dviejuose Pasaulio taikvondo čempionatuose: Korėjoje ir Kopenhagoje, keturiuose Europos čempionatuose, du kartus – atrankose į Olimpiadą.

2008 m. Tadas Stambule pasiekė aukščiausią savo rezultatą – buvo penktas Europoje, liko vos per žingsnį nuo Pekino olimpiados. Tada jam buvo 39-eri. Pagal tekvondo kriterijus, tai – jau nebe jaunystė, tad sporto visuomenė jį pakrikštijo „geležiniu žmogumi“.

Vyras atskleidžia, kad susidomėti tekvondo privertė jaunystėje patirta trauma. Vos pradėjęs dirbti, vyras įsivėlė konfliktą – stojo ginti puolamos merginos ir iš pasalų gavo smūgį metaliniu daiktu į sprandą. Jam lūžo stuburo slankstelis.

Sugipsuotas vyras aštuonis mėnesius turėjo gulėti beveik nejudėdamas. Tačiau veiklus Tadas, praėjus vos pusei gydytojų nustatyto laiko, pats nusiėmė gipsą ir pradėjo sportuoti. Pamažu sugrįžo jėgos, sportinė forma. „Jei ne tekvondo, galbūt dabar būčiau neįgalus“, – teigė Tadas.

Sportas skatina tobulėti

Vyras planuoja ir naujus iššūkius:  artimiausiu metu žada pradėti mokytis anglų kalbos, kad galėtų tapti tarptautinės kategorijos tekvondo teisėju. Vyras puikiai moka lietuvių ir rusų kalbas, o naujai išmokta anglų kalba jam pravers ir darbe. „Juk angliškai kalbančių keleivių sparčiai daugėja, autobusais keliauja turistai, studentai iš užsienio – noriu su jais gebėti komunikuoti“, – sako Tadas.

Antrą dešimtmetį vairuotoju dirbantis vyras džiaugiasi, kad dabartinė jo darbdavė „Kautra“ palankiai žiūrį į jo, kaip sportininko ir trenerio, veiklą. „Puikiai sutariu su personalu, o vadovybė visuomet leidžia sudaryti tokius darbo grafikus, kad galėčiau treniruoti vaikus, išvažiuoti į varžybas“, – džiaugėsi vyras.

Paklaustas, ar nesudėtinga taip anksti keltis ir  išlikti žvaliu visą dieną, vyras teigia nuo mažens įpratintas prie griežtos disciplinos ir tvarkos. „Dirbti pradėjau vos sulaukęs šešerių, nes šeimoje nebuvo tėvo. Reikėjo padėti mamai auginti du brolius, tvarkyti kambarius, gaminti valgyti“, – savo vaikystę prisiminė Tadas.

Sparčiais žingsniais į priekį

Dviejų dešimčių vairavimo patirtį turintis Tadas įsitikinęs, kad dabar dirbti vairuotoju yra gerokai lengviau nei tada, kai pradėjo vairuotojo karjerą. Tuomet daug laiko tekdavo praleisti garaže remontuojant autobusą. Žiemą neretai tekdavo ateiti į darbą ir pusantros valandos anksčiau: vairuotojas nežinodavo, ar pavyks užvesti transporto priemonę. „Mūsų bendrovėje technika atnaujinama kasmet, perkami nauji autobusai, vairuotojams nebereikia patiems taisyti gedimų, kaip būdavo anksčiau. Manau, dabar jau niekuo neatsiliekame nuo Vakarų Europos šalių“, – teigė Tadas.

Tadas atkreipia dėmesį ir į dar vieną pokytį: dabar vairuotojui nebepakanka tik gerai vairuoti, reikia mandagiai bendrauti, teikti keleiviams informaciją, kartais – net pabūti psichologu.

Pašnekovas mano, kad keleiviai gana greitai priprato prie pokyčių ir kokybės: naujų autobusų, nemokamo interneto ryšio, nemokamai vežamų dviračių ar kitų patogumų. „Nors keleiviai tapo reiklesni, matau jų daugiau ir įvairesnių. Man smagu matyti vis daugiau žmonių, besirenkančių keliones autobusais: nuo keliaujančiųjų su šeimomis iki pavienių skubančių verslininkų“, – sako Tadas.

Tekvondo padeda ir gyvenime, ir darbe

Tadas įsitikinęs, kad tekvondo filosofija jam padeda ne tik gyvenime, bet ir darbe. Vadovaudamasi ja, Tadas suvokia: lengvų kelių nebūna, o jei ir pasitaiko – visi jie veda į aklavietę.

Tekvondo yra inteligentiškas sportas, kur reikia daugiau mąstyti nei kumščiuotis. Sporte sukauptą patirtį Tadas pritaiko dirbdamas: vairuoja atidžiai, numato kelis veiksmus į priekį, kaip žaisdamas šachmatais.

Vyras mano, kad tekvondo neabejotinai prisidėjo prie puikių rezultatų darbe: šiemet per įmonės gimtadienį gavo padėką, o iš keleivių nuolat sulaukia žodinių padėkų už gražų bendravimą.

 

Brigita Sabaliauskaitė 

 

  • apie-tak1
  • apie-tak2
  • apie-tak3
  • apie-tak4
  • apie-tak