Avaringiausios vietos Lietuvoje – kur vairuotojams derėtų būti itin atsargiems?

vasario 28 04:59 2017 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Avarija gali įvykti bet kuriame kelyje ar sankryžoje, tačiau eismo įvykių statistika rodo, kad kai kuriose jų reikėtų vairuoti itin atsargiai. Didžiųjų šalies miestų eismo žemėlapiai yra išmarginti vadinamosiomis juodosiomis dėmėmis – gatvių dalimis, kuriose avarijos yra itin dažnas reiškinys.

 

Vien sostinėje tokių gausiais eismo įvykiais paženklintų taškų skaičiuojama arti šimto, o kiti didieji miestai nuo Vilniaus atsilieka nedaug. Draudikai sako, kad pagrindinės juodųjų dėmių egzistavimo priežastys yra didelis eismo intensyvumas tam tikrose kelių atkarpose, saugaus vairavimo kultūros stoka ir ne visuomet maksimaliai saugiai įrengtos sankryžos ar kelio ruožai.

Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, Vilniuje bene pavojingiausia yra Kalvarijų gatvė. Čia pavojai vairuotojų tyko kone kas kelis šimtus metrų, o kiekviena sankryža reikalauja didesnio atsargumo. Nerūpestingo pasivažinėjimo vairuotojams nežada ir Kareivių gatvė, kurioje galima suskaičiuoti penkias juodąsias dėmes.

Nemažai iššūkių sėdantiems prie vairo Vilniuje kelia ir Antakalnio gatvės atkarpa nuo Šilo tilto iki Antakalnio poliklinikos. Ši palyginus neilga kelio atkarpa yra paženklinta trimis juodosiomis dėmėmis, o dar viena jų vairuotojų tyko kiek tolėliau esančioje žiedinėje sankryžoje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios – vadinamajame Antakalnio žiede.

Žvelgiant į atskirus sostinės mikrorajonus grėsmingiausiai vairuotojams turėtų atrodyti Senamiestis ir Žirmūnai, kuriuose gausu pavojingų kelio atkarpų ir sankryžų. Vis tik net ir tolstant nuo miesto centro sėdantiems prie vairo ne visuomet yra saugiau. Štai, pavyzdžiui, Laisvės prospekto dalis, besidriekianti Karoliniškių, Viršuliškių ir Pašilaičių mikrorajonais, taip pat turi ne vieną pavojingą tašką, kuriame dažnai dūžta automobiliai.

„Važinėdami sostinėje gyventojai visuomet turėtų būti labai atsargūs, o dar labiau koncentraciją prie vairo padidinti pagrindinėse eismo arterijose ir didžiosiose sankryžose. Vilnius tikrai dar nėra tarp saugiausių vairuotojams miestų, nors teigiamų poslinkių jame pastaraisiais metais  išvysti galima. Be abejo, labiausiai eismo įvykių rizika didžiausiame šalies mieste išauga piko valandomis – ryte maždaug 8-9 val. ir apie 5-6 val. po pietų“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Avaringų taškų situacija antrajame pagal dydį Lietuvos mieste – ne ką geresnė. Tiesa, Kaunas gali pasidžiaugti eismo dalyviams santykinai saugesniu senamiesčiu. Nors juodųjų dėmių čia taip pat yra, tačiau mažiau nei istorinėje Vilniaus miesto dalyje.

Didžiausia vairuotojams pavojingų taškų koncentracija Kaune yra Savanorių prospekte, kuriame galima suskaičiuoti net dešimt juodųjų dėmių. Nemažai jų yra ir su prospektu susikertančiose gretimose gatvėse. Laikinojoje sostinėje taip pat pažymėtinas ir Taikos prospektas, kurio šešiose vietose fiksuojamas didelis eismo įvykių skaičius.

„Palyginus su 2015 metais, pernai juodųjų dėmių Kaune šiek tiek padaugėjo. Tai matyt lėmė naujai išasfaltuotos kai kurios gatvės ir dėl to padidėjęs važiavimo greitis jose. Vis dėlto prognozuojame, kad ženklesnio juodųjų dėmių sumažėjimo Kaune galima tikėtis jau visai greitai, nes matome, kad mieste imamasi teisingų veiksmų situacijai gerinti“, – sako Kelių ir transporto tyrimų instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus.

Žvelgiant į Klaipėdos juodųjų dėmių žemėlapį nesunku pastebėti, kad avaringi ruožai čia  daugiausiai koncentruojasi Taikos prospekte. Jame išsidėsčiusios net keturiolika juodųjų dėmių. Tarsi kliūtimis pavojingomis atkarpomis Klaipėdoje nusėta ir Herkaus Manto gatvė, o padidinto avaringumo zonų taip pat netrūksta uostamiesčio Minijos gatvėje bei Šilutės plente.

„Pagrindinėmis avarijų situacijomis didžiuosiuose miestuose ir pavojingiausiose jų vietose išlieka neatsargus automobilių rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą, pirmumo ženklų ir taisyklių nepaisymas sankryžose, taip pat važiavimas žiedinėse sankryžose. Dažnai eismo įvykiai nutinka ir nesilaikant saugaus greičio bei atstumo nuo kitų transporto priemonių“, – pažymi R. Bieliauskas.

Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, iš užmiesčio kelių Lietuvoje daugiausiai juodųjų dėmių turi magistralinis kelias A6 ir konkrečiai jo atkarpa nuo Kauno iki Jonavos. Vos kiek daugiau nei 30 km siekiančioje atkarpoje fiksuojami penki avaringi taškai. Itin atsargūs vairuotojai turėtų būti ir važiuodami iš Šiaulių į Radviliškį. Miestus jungiančiame magistraliniame kelyje A9 – keturios juodosios dėmės.

M. Katkaus teigimu, juodųjų dėmių Lietuvos užmiesčio keliuose per pastaruosius dešimt metų sumažėjo maždaug 8 kartus.

Kelių ir transporto tyrimo institutas juodąsias Vilniaus ir Klaipėdos gatvių dėmes nustatė 2014 metais, Kauno ir užmiesčio kelių – praėjusiais metais.

ERGO informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka