Baltarusijos viešasis transportas: pasiekimai ir problemos
by admin | 4 birželio, 2014 5:21 am
Gegužės 27-29 dienomis Baltarusijos transportininkų sąjungos kvietimu Lietuvos keleivių vežėjų delegacija lankėsi Minske, kur turėjo progos susipažinti tiek su Minsko, tiek su Baltarusijos viešojo transporto sistema, išgirsti apie pasiekimus bei problemas.
Iš pirmo žvilgsnio Minsko viešasis transportas atrodo puikiai: naujutėlės transporto priemonės, gerai išplėtotas maršrutų tinklas, įdiegta elektroninio bilieto sistema, efektyviai dirbantis metropolitenas, naujas bei modernus eismo valdymo centras. Tačiau, pasak Baltarusijos transportininkų sąjungos atstovų, esama ir problemų.
Situacija – iš arti
Keleivių vežėjai iš Lietuvos geriausiai susipažino su Baltarusijos sostinės viešojo transporto sistema.
Minske rūpinasi valstybinė įmonė „Minsktrans“. Jai priklauso 5 autobusų, 5 troleibusų, viena tramvajaus ir viena metro įmonė. Be šių, „Minsktrans“ valdo ir remonto gamyklas, autobusų stotis, eismo valdymo tarnybą. Įdomu tai, kad „Minsktrans“ priklauso ir žemdirbystės ūkis „Velikopoljė“.
Keleivius mieste veža vien tik MAZ autobusai; vietos gamintojus rinktis primygtinai „rekomenduoja“ šalies valdžia. Transporto priemonės – vien tik naujos ar apynaujės. Pastaruoju metu, rengiantis šalyje vykusiam Pasaulio ledo ritulio čempionatui, į miesto gatves išvažiavo 50 naujutėlių originalių transporto priemonių – pailgintų autobusų penkiomis durimis.
Neseniai mieste įdiegtas elektroninis bilietas, kuris ne tik palengvino atsiskaitymą už kelionę, bet ir padeda stebėti keleivių kiekį viešajame transporte. Įlipdamas į transporto priemonę, keleivis turi priglausti kortelę prie validatoriaus. Visa informacija apie pardavimų statistiką ir kortelių naudojimą renkama bei apdorojama automatiškai.
Kelionė Minsko viešuoju transportu pigi; bilietas važiuoti autobusų, troleibusu, tramvajumi ar metro kainuoja 3700 rublių, arba apie 0,90 lietuviškų centų.
Regionuose situacija šiek tiek kitokia; čia autobusų parkai tebėra sujungti su krovininio transporto įmonėmis. Panaši situacija buvo Lietuvoje iki Nepriklausomybės atgavimo. Iš krovininių įmonių pelno dengiami vežant keleivius patiriami nuostoliai.
Pastaruoju metu, iki šiol buvę valstybės nuosavybe, regionų autobusų parkai perduoti savivaldybėms. „Tokiam žingsniui nebuvo pasirengta. Ne visose savivaldybėse yra tarnybos, kurios galėtų sudaryti sutartis su keleivinio transporto įmonėmis. Susiklostė tokia situacija, kuomet nežinoma, kas kam skolingas, kai kur sutartys visai nesudaromos. Vietos valdžia neturi patirties organizuojant bei prižiūrint viešąjį transportą. Taigi kyla pagrįsta baimė, kad jo egzistavimui nebus sudarytos tinkamos sąlygos“, – kalba Baltarusijos transportininkų sąjungos prezidentas Vladimiras Sosnovskis.
Transporto priemonių atnaujinimo sistema stringa
Iki šiol Baltarusijos keleivinių transporto priemonių parkai buvo reguliariai atnaujinami. Keleivių vežėjai neprivalėjo rūpintis, iš kur gauti lėšų autobusams ar troleibusams įsigyti; jiems transporto priemonės buvo perkamos iš savivaldybių lėšų.
Tokią galimybę sudarė iš savivaldybėse veikiančių įmonių rinktas transporto mokestis, kuris sudarė 5 proc. nuo grynojo pelno. Tokia praktika šalyje galiojo dvylika metų. Kaip tik todėl Minske nėra pasenusių autobusų, be to, visi jie surinkti MAZ gamykloje. Tokiu būdu darbo turėjo ir vietos gamintojai.
„Šalies valdžia davė pinigus ir reikalavo juos išleisti. Iš pradžių buvome priversti pirkti šalyje surinktus prastus autobusus, mokėti už juos didelius pinigus. Mokydamiesi iš klaidų, vietos gamintojai tobulino transporto priemones, kūrė naujus modelius. Dabar jau turime autobusus, kurie važiuoja“, – pasakoja V. Sosnovskis.
Nelikus transporto mokesčio, miestai turi patys galvoti, iš kokių lėšų pirkti autobusus. „Imti kreditus šalyje labai brangu – palūkanos dėl infliacijos sudaro apie 40 proc. Taigi jau dabar galima spėti, kad transporto priemonių parko būklė prastės“, – sako V. Sosnovskis.
Pasak jo, mokesčio panaikinimo rezultatai jau matyti: 2008-aisiais šalyje buvo nupirkta 1200 autobusų, 2013-aisiais – jau tik 110. MAZ gamintojai savo ruožtu priversti ieškoti rinkų kitur. Šiuo metu šalyje parduodama jau tik ketvirtadalis gamykloje surenkamų autobusų.
Įstatyminė bazė – pagal europinius standartus
Pasak V. Sosnovskio, dviračio kuriant įstatyminę bazę išradinėti nereikia – Europoje veikianti sistema puikiai išplėtota, tereikia teisės aktus priderinti prie europinių.
„Siekdami populiarinti viešąjį transportą, prisijungėme prie „Smart Move“ judėjimo. Stengiamės įrodyti šalies valdžiai, jog lėšas reikia skirti viešojo transporto sistemai tobulinti, o ne investuoti į infrastruktūrą, kuri vis tiek niekada nebus tobula. Europos šalių praktika rodo: tik investavus į viešąjį transportą, gaunamas realus efektas“, – kalba V. Sosnovskis.
Pasak jo, kol kas Baltarusijos įstatyminė bazė, reglamentuojanti viešąjį transportą, dar nėra sureguliuota, nėra gerai veikiančios sistemos.
Baltarusijos transportininkų sąjunga daug prisideda kurdama bei tobulindama įstatymus. „Kuriame koncepciją, atsižvelgdami į ES reglamentus ir direktyvas. Be abejo, ne visi mūsų siūlomomis pataisomis yra patenkinti; įstatymai, kaip žinia, negali patikti visiems – svarbiausia, jie turi veikti“, – sako Baltarusijos transportininkų sąjungos prezidento pavaduotoja Valentina Leončik.
Pasak jos, kol kas nieko nėra sugalvota geriau nei tarptautinės sutartys, todėl ir Baltarusijai derėtų prie jų jungtis. „Šalies teisės aktai turi atitikti tarptautinius teisės aktus, būti harmonizuoti su tarptautine teise“, – teigia V. Leončik.
Dar viena problema – priimti įstatymai nėra vykdomi, o apeliacijos mechanizmas nesukurtas. „Tai sudaro sąlygas įvairiems piktnaudžiavimams“, – teigė V. Leončik.
Jos teigimu, ypač daug problemų regionuose, kuriems prezidento įsaku perduota funkcija rūpintis viešojo transporto organizavimu. „Specialistų regionuose nėra, todėl kyla pagrįsta baimė, jog sistema gali būti sužlugdyta“, – sakė V. Leončik.
Dėmesys – viešajam transportui
Pasak V. Sosnovskio, Baltarusijos transportininkų sąjunga ypač daug dėmesio skiria ne tik teisinei bazei sureguliuoti, bet ir viešajam transportui populiarinti.
Lyginant su Europos Sąjungos šalimis, kur gyventojai vietoj viešojo transporto renkasi nuosavus automobilius, situacija Baltarusijoje pavydėtina: viešuoju transportu važinėja apie 60 proc. šalies gyventojų. Tačiau, pasak V. Sosnovskio, šiai sričiai būtina skirti dar daugiau dėmesio.
„Pastaruoju metu sąlygos keleivių vežimo verslui prastėja. Baltarusijai tapus Muitų sąjungos nare, privalėjome įdiegti vadinamąjį utilizacinį mokestį. Dėl to transporto įmonių mokesčiai padidėjo 20 proc. Ši veikla ir taip nebuvo pelninga, dabar bus dar nuostolingesnė“, – sako V. Sosnovskis.
Jo teigimu, nors bedarbystė šalyje nėra ženkli, tačiau ji didėja. Esama tendencijų, jog ateityje didės dar labiau. „Šalies ekonomika nėra efektyvi, daug nereikalingų darbo vietų, tačiau vadovybė bijo socialinės įtampos. Daug kur darbuotojų skaičių reikia mažinti, bet nėra kur dėti žmonių. Kaip žinia, transporto įmonėse darbo vietos pačios stabiliausios, todėl bandome įtikinti valdžią, jog į šią sritį verta investuoti“, – kalba V. Sosnovskis.
Šiuo metu Baltarusijoje – 9,4 mln. gyventojų, iš jų daugiau nei 2,6 mln., kurie negali turėti nuosavo automobilio ar jo vairuoti. „Šie skaičiai rodo, jog viešasis transportas yra būtinas. Be to, jis privalo būti kaip įmanoma efektyvesni“, – teigia V. Sosnovskis.
Be to, jo teigimu, labai svarbu kurti miestų mobilumo planus, miestų plėtra privalo būti tvari. Tokia praktika taip pat jau seniai įprasta Europos Sąjungos šalyse.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotraukos
Source URL: http://ebus.lt/baltarusijos-vieasis-transportas-pasiekimai-ir-problemos/