„Citroen Traction Avant”: daugiau nei 23-ejus metus gamintas automobilis
by Lina | 23 gegužės, 2020 5:35 am
Europą ištikusios gilios krizės metu lengvųjų automobilių paklausa katastrofiškai sumažėjo, tai privertė automobilių gamintojus sumažinti darbų apimtis. „Citroёn“ situaciją pablogino didžiulės skolos, kurias patyrė įmonės savininkas, siekdamas modernizuoti automobilius. Išgelbėti įmonę nuo bankroto galėjo tik naujas modelis, kuris net ir ištikus krizei, būtų labai paklausus.
Tokio automobilio idėja kilo naujajam „Citroёn“ dizaineriui Andre Lefebrei, anksčiau dirbusiam garsiajam Prancūzijos aviacijos konstruktoriui Gabrieliui Voisinui, vėliau – „Renault“. Kai Lefebbertas papasakojo apie savo planą sukurti automobilį priekiniais varomais ratais, jis iškart suprato, kad būtent tokio automobilio jam reikia! Taigi 37 metų inžinierius tapo naujojo projekto vadovu.
Remiantis techninėmis užduotimis, sukurtas modelis turėjo būti 2 durų kėbulu, 1000 ccm tūrio, 4 cilindrų varikliu, priekinių ratų pavara, su „Sensaud de Lavaud“ automatine pavarų dėže, pasiekti maksimalų 100 km/h greitį, o degalų sąnaudos turėjo būti ne daugiau kaip 10 litrų 100 km. Vis dėlto projektavimo procese daugelis parametrų buvo peržiūrėti. Norėdami sumažinti automobilio svorį, „Lefebvre“ naudojo „nešančio” kėbulo konstrukciją, kuri, Flaminio Bertoni tvirtinimu, buvo su keturiomis durimis. 1 ltr. tūrio variklis pasirodė per silpnas, vėliau tūris padidėjo iki 1303 ccm, todėl variklio galia padidėjo iki 32 AG. Automobilyje buvo sumontuota nepriklausoma torsioninė pakaba ir priekinių ratų pavara.
1933 m. rugpjūčio mėn. pirmasis prototipas buvo pradėtas testuoti, rasta daug trūkumų. Dizaineriai ypač jaudinosi dėl nepatikimos automatinės pavarų dėžės, kurioje nuolat užvirdavo alyva. Dėl šios priežasties po 5000 nuvažiuotų kilometrų pavarų dėžė visiškai sugedo ir nutrūko reguliarus vienodo kampinio greičio (CV jungčių) sujungimai. Tačiau Andre Citroen, kuriam grėsė bankrotas, nenorėjo nieko girdėti apie nuolat kylančias problemas, reikalaudamas, kad automobilio gamyba turėtų būti pradėta ne vėliau kaip 1934 m. balandžio mėn. Tada Lefebvre’as slapta iš naujo pradėjo kurti „automatinio“ alternatyvą – trijų greičių mechaninę greičių dėžę. Siekdamas tobulinti savo dizainą, Lefebbras Citroën pateikė ultimatumą: arba atsisakyti nepatikimo Sensaud de Lavaud, pakeisti jį mechanika, arba pratęsti darbų užbaigimo terminą. „Citroen“ turėjo pasiduoti.
1934 m. balandžio 18 d. pasirodė pirmoji „Traction Avant“ modifikacija, kuriai buvo suteiktas 7A indeksas. Tai buvo automobilių pramonės revoliucija! Priekinių varančiųjų ratų ir žemo svorio centro dėka automobilis buvo nepaprastai stabilus, puikiai įveikė stačiausius posūkius. Dėl to, kad visa mechanika buvo sutelkta priekinėje dalyje, salone nebuvo tunelio kardaniniam velenui, automobilis pasirodė labai erdvus ir patogus.
Bertoni kėbulas, neturintis šoninių laiptelių, atrodė gana neįprastas, stebino ir nedidelis aukštis (tik 1 520 mm). Kurdamas „Traction Avant“, Flaminio pirmą kartą pabandė sujungti meninį dizainą su technologiniu efektyvumu.
Pradėjus masinę gamybą paaiškėjo, kad variklis per silpnas net ir automobiliui, kurio masė buvo tik 1 025 kg, todėl maksimalus automobilio greitis neviršijo 95 km/h. Dėl šios priežasties dar tų metų birželį pasirodė 7 V modifikacija, kurios variklio darbinis tūris buvo 1529 ccm, o galia – 35 AG, o spalį – 7S, turintis 46 arklio galių variklį, kurio tūris 1911 ccm. Kaip įprasta, visi modeliai buvo siūlomi su skirtingais kėbulais, tarp jų ir tradicinis sedanas „Berline“, septynvietis šeimos „universalas“ – „Familiale“, krovininis ar keleivinis „Commerciale“, taip pat įvairūs kupė ir kabrioletai – „Coupe de Ville“, „Cabriolet“, „Faux Cabriolet“, „Roadster“.
1934 m. spalio mėn., pasirodžius 7S, Paryžiaus automobilių parodos lankytojams buvo pristatyta „Normale“, „Familiale“ ir limuzinų 11CV modifikacija.
„11CV Normale“ buvo 5 vietų sedanas, šiek tiek didesnis nei „septintukas“. „11CV Familiale“ ratų bazė buvo dar įspūdingesnė – 3275 mm, o kėbulas – su 6 šoniniais langais. 8 vietų salone buvo sumontuotos trys sėdynių eilės. Brangiausioje „Limousine“ versijoje priekyje ir gale buvo atskiros sėdynės. Visi „Citroёn 11CV“ buvo varomi 1,9 litro 46 AG varikliu. Paskelbta, kad 7S modifikacija bus vadinama 11 „Legere“ (šviesa).
Netrukus debiutavo ir vienintelis bendrovės istorijoje 8 cilindrų variklis, montuotas „Citroёn 22CV“. Jį sudarė du blokai iš 11CV modelio su bendru karteriu. Esant 3 822 ccm darbiniam tūriui, agregato galia buvo 100 AG, o maksimalus automobilio greitis siekė 140 km/h. Vis dėlto serijinė šio automobilio gamyba nebuvo pradėta. 1934 m. gruodžio mėn. Andre Citroen, praradęs apyvartinį kapitalą ir kredito bendrovių pasitikėjimą, paskelbė įmonės bankrotą. Prancūzijos vyriausybė kreipėsi į pagrindinį skolintoją „Michelin“ siūlydama paimti bendrovę. Andre Citroen pasitraukė, įmonės bankrotas palaužė jo sveikatą, ir 1935 m. liepos 3 d. jis mirė nuo sunkios ligos.
Pirmaisiais „Traction Avant“ gamybos metais buvo nuolat taisomos automobilio „vaikiškos ligos“. Dizaineriai turėjo ištaisyti apie 200 trūkumų! Iki 1935 m. vasaros daugelis trūkumų buvo pašalinti, surengta neįprasta kampanija automobilių patikimumui įrodyti. Liepos 23 d. reklamą pradėjo prancūzas Francois Leko (Francois Leko). Automobiliu „Citroёn 11CV“ jis leidosi į kelionę Prancūzijos keliais. Per metus, važiuodamas vidutiniu 64 km / h greičiu 19 valandų per dieną, jis įveikė daugiau nei 400 tūkstančių kilometrų be jokio rimto gedimo ir taip sukūrė „Traction Avant“ išskirtinai tvirto automobilio reputaciją. Iki 1937 m. automobilio pardavimai padidėjo dvigubai.
„Citroёn“ inžinieriai nuolat tobulino TA. 1934 m. gruodžio mėn. 7CV buvo sumontuotas 35 AG variklis, kurio darbinis tūris buvo 1628 cm3. 1939 m. vasario mėn. 1,9 litro darbinis tūris padidėjo iki 56 AG. Didžiausias automobilių greitis siekė 120 km/h. Tuo pačiu metu buvo pagaminta „Economique“7CV, kuri buvo ekonomiškesnė dėl naujo karbiuratoriaus ir įsiurbimo kolektoriaus.
1938 m. vasarą pasirodė „Traction Avant“ linijos „perlas“ – prasidėjo 6 cilindrų modelių 15CV ir B15 Six gamyba. Naujojo 77 AG variklio tūris buvo 2867 cm3, pavarų dėžė, važiuoklė ir kėbulas beveik be pakeitimų. Iš išorės 6 cilindrų automobilis nuo savo kolegų skyrėsi tuo, kad ant grotelių buvo užrašas 15 „Six Six“, taip pat pailgu gaubtu su šoninėmis angomis.grotelės vietoj liukų. 1939 m. pavasarį pasirodė „15CV Familiale“ ir „15CV Limousine“ su 3275 mm ratų baze ir šešiais šoniniais langais. Naująjį galingą „Citroen“ visuomenė priėmė entuziastingai. Prie šių automobilių vairo sėdėjo bankininkai ir bankų plėšikai, knygos veikėjas komisaras Megrė ir gestapo agentai.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė „Traction Avant“ gamybą. Tik 1945 m. rudenį atnaujinta jau legenda tapusio automobilio gamyba.
Bene reikšmingiausios „Citroёn TA“ permainos įvykdytos 1952 m. vasarą. Gale pradėta montuoti atsikišusi bagažinė, kurios talpa padidėjo pusantro karto, o „Commerciaie“ modifikacijos automobilių gale buvo sumontuotos normalaus dydžio penktosios durys, kurios pakildavo aukštyn. Taigi šis automobilis tapo vienu iš šiuolaikinių hečbekų prototipų.
Po metų 4 cilindrų variklio galia padidėjo iki 59 AG, o 6 cilindrų – iki 80 AG. 1954 m. balandžio mėn. Pradėta gaminti naujausia modifikacija – „Citroёn 15Н“ su galine hidropneumatine pakaba, skirtą būsimai DS/ID šeimai. Tuo pačiu metu už papildomą mokestį pradėtos montuoti pirmosios „Michelin“ radialinės padangos. 1955 m. liepą 15H gamyba nutrūko, įmonė pradėjo rengtis „Citroёn DS” pristatymui. 1957 m. liepos 18 d. iš bendrovės gamyklos Paryžiuje išvažiavo paskutinis TA šeimos keturių cilindrų automobilis.
„Traction Avant“, gamintas daugiau nei 23 metus. Per šį laikotarpį pagaminta daugiau nei 700 000 automobilių. Tuometei kartai jis tapo tikru Prancūzijos simboliu.
Parengė Kęstutis Pletkus
Nuotrauka – iš autoriaus archyvo
Source URL: http://ebus.lt/citroen-traction-avant-daugiau-nei-23-ejus-metus-gamintas-automobilis/