Dažna neteisingo persirikiavimo priežastis – vidinis skubėjimas

vasario 15 04:33 2018 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Persirikiuojant atidus žvalgymasis tampa esminiu dalyku, padedančiu išvengti tykančių pavojų kelyje. Vienas jų – visiems vairuotojams pažįstama „akloji zona“. Tai veidrodėliuose nematoma kelio dalis. Į šią zoną patekusį lygiagrečiai važiuojantį automobilį vairuotojui tampa sunku pastebėti, todėl rikiuojantis į kitą eismo juostą pasikliauti vien veidrodėliais – nevertėtų.

 

 

Persirikiuojant labai svarbu dairytis per atitinkamą petį. Tai vienas geriausių būdų įsitikinti, jog kelias laisvas ir nieko nekliudysite. Dirstelėjimas jokiu būdu nereiškia ilgo ir per dažno žiūrėjimo persisukus į kitą pusę, nes taip galima pamesti važiavimo trajektoriją bei nepastebėti, kas vyksta priešais automobilį. Prieš rikiuojantis į kairę reikia žvalgytis tokia seka: į priekį, galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį. Tie patys veiksmai atliekami ir rikiuojantis į dešinę, tik dairytis reikia į šios pusės veidrodėlį bei per dešinį petį.

„Persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą svarbu netrukdyti gretima juosta važiuojantiems automobiliams, o tam būtina efektyviai žvalgytis, įvertinti srauto greitį bei laiku įspėti kitus vairuotojus apie manevrą“, – sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Taigi, rikiuotis galima tada, kai jūsų greitis atitinka eismo srauto greitį. Pavyzdžiui, įsivaizduokite situaciją, kai pirmąja eismo juosta važiuojate gerokai lėčiau nei eismas vyksta antrąja juosta. Tokiu atveju dar prieš rikiuojantis pradėkite didinti greitį. Įsitikinęs, kad netrukdysite važiuojantiems antrąja juosta, persirikiuokite bei kiek įmanoma greičiau pasiekite transporto srauto greitį.

„Ypač svarbu įvertinti persirikiavimo manevro tikslingumą ir ar tai nesutrikdys sklandaus eismo bei nesukels papildomų rūpesčių kitiems eismo dalyviams. Tai itin aktualu transporto grūsčių metu, kuomet dažnas vairuotojas persirikiuoja tik dėl to, jog jam atrodo, kad gretima juosta važiuojantys automobiliai juda greičiau. Toks manevravimas labai ydingas ir tik didina transporto grūstį, nes dėl kiekvieno tokio persirikiavimo šalia važiuojantis vairuotojas bus priverstas stabdyti. O tai sukelia stabtelėjimų grandinę, dėl ko grūstis tik didėja“, – teigia S. Šuminas.

Jog vairuotojai dažnai netinkamai persirikiuoja dėl per didelio skubėjimo, pritaria ir Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė Justina Slavinskienė.

„Dažnai neteisingas ar nekultūringas persirikiavimas eisme pastebimas tuomet, kai vairuotojai dėl įvairiausių priežasčių turi vidinį skubėjimo jausmą, pasižymi nekantrumu. Todėl, siekiant teisingai persirikiuoti, svarbu prieš tai apgalvoti planuojamų veiksmų seką nuo manevro pradžios iki jo pabaigos. Tai didina vairuotojų pastabumą, pavyzdžiui, prieš rikiuojantis prisimenama ištisinė linija gerai žinomoje vietoje, o taip pat ugdo vairuotojų savikontrolꓸ – sako J. Slavinskienė.

Taip pat primename, jog persirikiuoti iš karto per kelias eismo juostas – draudžiama. Tai reikia atlikti kaip kelis manevrus, judant iš vienos juostos į kitą. Tai reiškia, jog prieš rikiuojantis į kitą juostą kurį laiką turi būti važiuojama tiesiai.

Tai jau tryliktasis siužetas, kuris skirtas persirikiuoti ir judėti lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis. Jį galima rasti čia: http://bit.ly/2BUZRcK

Regitros informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka