„Dėdulė ilgomis kojomis” – iš XIX amžiaus pabaigos

balandžio 12 05:57 2015 Spausdinti straipsnį Muziejus

Prieš 120 metų Didžiojoje Britanijoje buvo pradėtas eksploatuoti povandeninis elektrinis troleibusas. Unikali transporto priemonė važiavo po vandeniu nutiestais bėgiais, naudodama elektros energiją.

Važiuojantiesiems kelionė tapdavo smagia atrakcija. Esant geram orui, buvo galima išeiti iš salono ir įsitaisyti ant stogo, kur buvo sumontuota apžvalgos aikštelė.

Tramvajaus bei kelto hibridas dokumentuose buvo vadinamas „elektriniu geležinkeliu”. Šį technikos stebuklą sukonstravo Didžiosios Britanijos inžinierius Magnusas Volkas. Originalus geležinkelis nutiestas Braitono pakrantėje. Keleivius vežti unikali transporto priemonė pradėjo 1896-iaisiais. Jau per pirmąjį pusmetį ja pasivažinėjo daugiau nei trisdešimt tūkstančių žmonių.

Geležinkelio bėgiai buvo 61 cm pločio, vėliau, po techninio patobulinimo pasiekė 80 cm. Didžiąją dienos dalį esant potvyniui, bėgiai būdavo po vandeniu. Ir tik atėjus atoslūgiui, kuris trukdavo trumpai, bėgiai išlįsdavo iš po vandens ir būdavo matomi. Esant tokioms sąlygoms, reikėjo unikalios transporto priemonės, kuri galėtų važiuoti aukštai virš vandens.

Šiai idėjai įgyvendinti prireikė dviejų metų. Jūros „geležinkelis“ pradėtas tiesti 1894-ųjų vasarą, o jau 1896-ųjų rudens pabaigoje statybos buvo baigtas ir geležinkelis iškilmingai atidarytas. Tam, kad įveiktų keturių su puse kilometrų atstumą, unikaliai transporto priemonei prireikdavo pusvalandžio. Žmonės elektrinį tramvajų netruko pavadinti „Dady Long Legs“, kas reikštų „Dėdulė ilgomis kojomis“.

Transporto priemonė buvo sumontuota ant septynių metrų ilgio „kojų“. Jų atrama buvo keturašės važiuoklės, kurių ratų diametras buvo daugiau nei 80 cm. Specialūs prie ratų pritvirtinti įrenginiai nuvalydavo jūros augalus, kurie lipdavo prie bėgių. Unikalios transporto priemonės keleiviai galėjo įsitaisyti patogiame salone, kurio ilgis buvo keturi su puse metro, plotis – beveik keturi metrai. Odinės sėdynės, brangi kiliminė danga, prabangūs šviestuvai, gyvos gėlės, kuriomis buvo puošiamas salonas ir kiti komforto elementai sudarė sąlygas keliauti itin patogiai.

Be to, visi norintieji galėjo užlipti ant viršutinio denio ir gėrėtis pro šalį praplaukiančiais vaizdais bei jūros bangomis. Vienu metu unikali transporto priemonė galėjo vežti pusantro šimto keleivių.

Tiesa, jau po keleto dienų, siaučiant štormui, didžiulė konstrukcija nuvirto į jūrą. Po remonto „Dėdulė ilgomis kojomis“ grįžo į trasą ir vežė keleivius iki 1900-ųjų. Tolesnes originalios transporto priemonės plėtros perspektyvas sužlugdė planai, susiję su banglaužių statybomis. Idėja perkelti bėgius į kitą vietą nepatiko Magnusui Volkui, kadangi tam būtų prireikę didelių išlaidų. Todėl unikalus jūros tramvajus baigė savo gyvenimą Braitono prieplaukoje, iš kurios išplaukė į jūrą pirmą kartą. Geniali konstrukcija stovėjo rūdydama, kol buvo išvežta į metalo laužą. Toks pats likimas ištiko ir bėgius. Dabar tik betoniniai pabėgiai, pasirodantys per atoslūgį, primena, kokia unikali elektrinė transporto priemonė važinėjo toje vietoje.

eBus.lt

Nuotraukos – iš archyvo

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.