„De Soto K“ – amerikietiško automobilio istorija Europoje

balandžio 04 05:22 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Muziejus

„De Soto K“ pagamintas 1929 m. Amerikoje. Automobilio variklis – 6 cilindrų, tūris – 3 200 ccm.

 

 

 

Automobilio, saugomo „Rigas Motormuzejs“, istorija labai įdomi. Kažkada, prieškarinėje Rygoje, gyveno du broliai, kurie turėjo savo verslą. Turėdami keletą nuosavų namų, jie juos nuomuodavo. Verslo reikalai ėjo gerai, todėl broliai nutarė praplėsti verslą ir nusipirko 1929 m. Amerikoje „Chrysler De Soto“ model K“ (De Soto – tai „Chrysler“ trečio pagal dydį Amerikoje koncerno, gaminančio lengvuosius automobilius, dukterinė įmonė). Ji įkurta 1928 m., kad gamintų rinkai paprastus ir nebrangius („Chrysler“ garsėjo savo dideliais ir prabangiais modeliais) bei ekonomiškus modelius.

Modelis „K“ buvo pirmasis „De Soto“ modelis. Nors jo išorė niekuo neišsiskyrė, automobilyje būta daug įdomių ir progresyvių inžinerinių sprendimų: tai buvo pirmasis serijinis automobilis, turėjęs hidraulinius stabdžius visiems ratams (tuo metu tokią sistemą galima buvo montuoti tik pagal užsakymą), kitas sprendimas – variklis buvo montuojamas ant tamprių sailentblokų. „De Soto“ pasauliui padovanojo daug įdomių modelių, kuriuos pagamino iki 1960 m.

Latvių įsigytas automobilis buvo naudojamas kaip taksi, kuris vežiodavo poilsiautojus į Jūrmalos kurortą. Reikalai klostėsi gerai, bet vieną dieną tarp brolių perbėgo juoda katė. Po didelių ginčų turtas buvo pasidalintas, liko tik nepadalintas „De Soto“ – jo juk nepjausi per pusę skersai ar išilgai… Taip jiems besiginčijant šis automobilis staiga dingo… Kruopščios automobilio paieškos rezultatų nedavė. Automobilis lyg skradžiai į žemę pradingo. Netrukus Latvija tapo tarybine, vėliau prasidėjo karas ir, aišku, apie automobilį visi užmiršo…

Po 32 metų susitiko du senovinių automobilių fanatikai – Juris Telševskis ir Peteris Smerlings (jie jau tada turėjo senovinius automobilius, vienas „Steyr 55″, kitas „Mercedes Benz 170V“) ir papasakojo štai tokią istoriją: Pas Jurį užeina pažįstamas filatelistas ir sako: „Ar dar domina senovinė technika – turiu tau įdomios informacijos. Neseniai prieš mano namus statybininkai išgriovė dalį namo sienos ir išrideno iš ten senovinį automobilį ant medinių ratų. Aš pats mačiau kaip viskas vyko, bet kur tą automobili išvežė, nežinau. Jis buvo apdulkėjęs, bet atrodė kaip iš muziejaus“.

Juris išgirstą istoriją papasakojo Peteriui, jis susirado to automobilio savininką (viena iš brolių, tuo metu, 1968 m., jis dirbo kiemsargiu tame Rygos kvartale, kur prieš karą su broliu turėjo nuosavus namus ir juos nuomodavo. Pasirodo, kad automobilį išvežė pas šeimininko gimines apie 40 kilometrų nuo Rygos į Siguldos pusę). Aišku, Peteris „De Soto“ iš šeimininko nupirko, tik po to paskambino Juriui ir pasigyrė, kad kažką parodys, bet reikia paimti trosą, nes reikės parvežti „tą kažką“. Jie nuvažiavo su „Mercedes Benz 170″. Šeimininkas atidarė garažo duris ir Juris pamatė „De Soto“.

Jis buvo juodos spalvos su tamsiai mėlynos spalvos šonais, o spalvų sujungimo vietose buvo kruopščiai nupieštos juostelės. Toks buvo dažymas buvo madingas tais laikais. Ratų stipinai buvo tamsiai mėlyni, su dviem baltom juostelėm.

Tie patys 1929 m. pagaminti stipinai ir ratai gerai išsilaikė, automobilis buvo nuostabus. Spidometro skaitliukas rodė 58 000 km. Automobilis buvo gamintas Europai.

Automobilis keletą metų važinėjo Rygoje, kaip taksi vežė keleivius tarp Rygos ir Jūrmalos. Šis automobilis „maitino“ du vairuotojus ir šeimininkus brolius.Vėliau jie susipyko: pas vieną liko automobilio dokumentai ,o kitas paslėpė automobilį, užmūrijęs name, kuriame gyveno.

Automobilis užmūrytoje nišoje prastovėjo 32 metus. Jei ne namo kapitalinis remontas, neaišku, kiek dar būtų stovėjęs. Statybininkai atkreipė dėmesį, kad namo planas neatitinka išlikusių brežinių, tada ir išvertė tą sieną, už kurios stovėjo „De Soto“. Dokumentus padėjo atnaujinti vienas iš brolių. Patys jie iki gyvenimo pabaigos liko priešais.

Naujuoju savininku tapo Peteris, bet po kelerių metų Peteris su Juriu pasikeitė automobiliais, tada jau Juris važinėjo „De Soto“. 1970-71 m. Juris su „De Soto“ sugebėjo nuvažiuoti iki Maskvos, kur tuo metu gyveno jo motina.

Veliau „De Soto“ pakeitė keletą šeimininkų, nemažai pavažinėjo po tuometinę Tarybų Sąjungą, nusifilmavo keliuose filmuose,vėliau vėl grįžo pas Peterį, dar vėliau juo važinėjo Juris. Per tą laiką šis „De Soto“ nesyk restauruotas, kol galų gale atsidūrė pas Egilą Martinsoną ir dabar eksponuojamas muziejuje Rygoje.

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos

  • amer
  • amer2
  • amer6
  • amer7
  • amer5
  • amer3
  • amer8
  • amer1
  • amer9
  • amer10