Didžiausi mitai apie elektrinius automobilius – kiek juose tiesos?

kovo 19 04:42 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Automobilių pramonės specialistai garsiai kalba, kad 2020-ieji pasaulyje taps lemiamo elektromobilių proveržio metais ir pardavimų skaičiai kol kas įkvepia optimizmo šioms prognozėms, tačiau daugelis vairuotojų vis dar į juos žiūri skeptiškai dėl visuomenėje gajų, tačiau menkai pagrįstų stereotipų. Tad metas pažvelgti atidžiau į faktus ir išsklaidyti populiariausius mitus, susijusius su elektromobiliais.

 

 

 

Panagrinėkime, kas yra tiesa, o kas tik nepagrįsta arba neišsami informacija. Tai padaryti padės BMW prekės ženklo vadovas Lietuvoje Martynas Daujotas.

1 mitas: „Elektromobilių viena įkrova nuvažiuojamas atstumas labai trumpas“

Tai turbūt pati dažniausia tema, kalbant apie elektromobilius. Pagrindinė problema, kad apie įveikiamus atstumus sklando daug pusiau teisingos informacijos. Pavyzdžiui, jūs dažnai girdite žmones sakant, kad nukritus oro temperatūrai elektromobiliu toli nenuvažiuosite. Tačiau taip galėjo būti senesniems elektromobiliams žiemą, o dabartinės kartos elektros automobiliams šis teiginys negali būti taikomas.

Šių dienų elektromobilių akumuliatoriai yra žymiai patobulinti, o išankstinis baterijų ir salonų pašildymas per mobiliąsias programėles tampa standartine opcija, kaip ir išmanios šilumos valdymo sistemos. Tai leidžia gerokai optimizuoti nuvažiuojamą atstumą kasdieniame gyvenime – net ir naudojant daug energijos reikalaujančias sistemas, tokias kaip oro kondicionierius ir sėdynių šildytuvai. Tad labiausiai elektromobilių nuvažiuojamas atstumas vis dar priklauso nuo vairuotojo elgesio, aiškina M. Daujotas.

„Dienos, kai elektromobiliai turėjo sustoti kas 100 kilometrų, kad pasikrautų, jau seniai praėjo. Pavyzdžiui „BMW i3“ įveikiamas atstumas siekia iki 250 km. Vartotojų tyrimai rodo, kad tai aiškiai viršija kasdienio vidutinio vairuotojo poreikius“, – sako  M. Daujotas. Ateityje vienu įkrovimu bus galima nuvažiuoti iki 600 km – tokias galimybes suteikiantys elektromobiliai jau netrukus išriedės į gatves. Kasdieniniam naudojimui ir ramioms savaitgalio kelionėms to daugiau nei pakanka – ir to pakanka net atostogų kelionėms.

2 mitas: „Įkrauti elektromobilį užtrunka amžinybę“

Tai tiesa, kad prijungus prie elektros tinklo lizdo tuščią elektromobilio akumuliatorių galima užtrukti visą naktį, kad jį visiškai įkrautume. Tačiau naudojant galingesnes namų įkrovimo stoteles ir greito įkrovimo technologiją, tam skirtą laiką galima žymiai sutrumpinti – daugeliu atvejų maždaug dviem trečdaliais. Arba, kaip paaiškina M. Daujotas, didelės galios įkrovimu įmanoma pakankamai vienos dienos poreikiams įkrauti baterijas net per 20 minučių – maždaug tiek laiko, kiek reikia kavos pertraukėlei.

Diskusijose dėl įkrovimo taip pat dažnokai neatsižvelgiama į tai, kad dauguma automobilių kasdien naudojami kelionėmis į darbą ir atgal iš jo, t. y. vidutinis per dieną įveikiamas atstumas siekia iki maždaug 60 km, kurį viena įkrova gali įveikti bet kuris elektromobilis. Tad geriausias būdas juos įkrauti – tai daryti, kai automobilis stovi namuose ar darbe.

Kitas elektrinių automobilių skeptikų kritikos taškas susijęs su įkrovimu yra infrastruktūra. Nors ji vis dar plėtojama, elektromobilių įkrovimo stotelių sparčiai daugėja, o pramonė ir energijos tiekėjai nuolat plečia šį tinklą. Daugelis Europos didmiesčių jau padengti įkrovos taškais, o greitojo įkrovimo stotelės vis dažniau statomos pagrindinėse magistralėse.

Galingesnės namų įkrovos stotelės taip pat vis dažnesnės naujuose daugiabučiuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Tikėtina, kad artimiausiais metais elektromobilių vairuotojams pakaks įkrovimo stotelių, kad jie nejaustų įtampos net ir mažiau apgyvendintose vietose.

3 mitas: „Elektromobilių baterijų gamyboje išnaudojami žmonės“

Akumuliatorių elementų gamybai reikalingos specifinės žaliavos, kurių išgavimui kai kuriuose pasaulio regionuose žmonės yra išnaudojami. Tačiau tokiam verslui yra alternatyvų. Pavyzdžiui BMW yra sudaręs sutartis su žaliavų tiekėjais, užtikrinančiais tvarią ir sąžiningą gamybą.

Nuo 2020-ųjų BMW apskritai atsisako retųjų žemės elementų naudojimo, o kobalto, kuris tiekiamas tik iš Australijos ir Maroko, naudojimas bus sumažintas. BMW teikia didelę reikšmę visiškam savo tiekimo grandinės valdymui, o aplinkos apsaugos standartų laikymasis ir žmogaus teisių apsauga kompanijai yra svarbiausias prioritetas. Kitas įmonės tikslas – pagerinti baterijų perdirbamumą ir rasti būdų suteikti joms antrą gyvenimą.

4 mitas: „Baterijos yra elektromobilių Achilo kulnas“

Dažnai girdima, kad baterijos yra elektromobilių Achilo kulnas. Tiesą sakant, į baterijas neturėtų būti žiūrima daugiau ar mažiau kritiškai nei į įprastų automobilių galios agregatus, todėl jos neturėtų kelti susirūpinimo. M. Daujotas pažymi, kad šiuo metu nėra pakankamai tinkamų duomenų apie elektromobilių akumuliatorių ilgaamžiškumą, kad juos būtų galima palyginti su vidaus degimo varikliais.

Iš esmės nė vienam elektromobilio vairuotojui nereikia jaudintis dėl automobilio patvarumo. Anot M. Daujoto, akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra specialiai numatytas elektromobiliui, į kurį jis patenka. Nuo šių metų sausio mėnesio BMW taiko savo elektromobilių baterijoms garantiją iki 8 metų arba 160 000 tūkst. nuvažiuotų km. Ką elektromobilių savininkai turi atsiminti, yra tai, kad greitasis įkrovimas didina akumuliatorių dėvėjimąsi stipriau nei įprastas. Taikant išmanią eksploatavimo strategiją, baterijų veikimo trukmė gali būti prailginta.

5 mitas: „Elektromobilių poveikis aplinkai nėra mažesnis nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių“

Elektros energijos šaltinis atlieka lemiamą vaidmenį, skaičiuojant elektromobilių ekologinį pėdsaką gamtoje. Kasdienis energijos naudojimas iš atsinaujinančių šaltinių gali lemti tai, kad elektromobilis nepalieka beveik jokio poveikio aplinkai. Tačiau, pavyzdžiui, jei elektrai gaminti naudojama anglis, pėdsakas yra žymiai didesnis.

Kitas veiksnys, lemiantis elektromobilių ekologinį pėdsaką, yra daug darbo reikalaujanti ir CO2 imli akumuliatorių gamyba. Tačiau net jei skaičiuojant atsižvelgiama į tradiciniuose šaltiniuose pagamintą elektrą ir visus gamybos proceso veiksnius, net tuomet elektromobiliai yra mažiau taršūs už vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Nuo 2017 m. BMW yra įsipareigojusi sumažinti išmetamo CO2 kiekį Europoje, pirkdama elektrą tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pavyzdžiui, elektrinis „BMW i3“ gaminamas naudojant elektros energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių.

Kasdien naudojant, pradinis elektromobilio CO2 neigiamas rodiklis po pagaminimo yra gana greitai kompensuojamas. Palyginti su vidaus degimo varikliais varoma transporto priemone, elektromobilis per savo naudojimo ciklą vidutiniškai nuvažiuoja nuo 64 iki 80 tūkst. daugiau neutralių aplinkai kilometrų.

Elektromobiliai šioje srityje yra netgi pranašesni už kuro elementais varomus modelius ir savo persvarą dar padidins, kai visi gamybos procesai taip pat taps neutralūs klimato atžvilgiu.  BMW moto sako, kad kiekviename segmente elektrinės transporto priemonės turi turėti mažesnį ekologinį pėdsaką nei panašus automobilis su vidaus degimo varikliais. Tai apima visus susijusius veiksnius, tokius kaip tiekimo grandinė, gamyba, tarnavimo laikas ir perdirbimas.

Ramūnas Pletkus