Draudikai įspėja dėl dokumentų klastojimo – laukia liūdnos pasekmės

gegužės 15 04:22 2019 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Draudikų patirtis rodo, kad noras sutaupyti žmones kartais verčia imtis net ir neteisėtų metodų. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius teigia, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai transporto priemonių savininkai klastoja draudimo polisus ar draudėjo istorijos pažymas siekdami apeiti įstatymus. Ši praktika ypač gaji užsienyje, kur sukčiai iš Lietuvos viliasi likti nepričiupti, nors dažniausiai neišvengia atsakomybės ne tik už draudimo neturėjimą, bet ir už dokumentų klastojimą. Ekspertas perspėja, kad tikimybė su suklastotais dokumentais neįkliūti – praktiškai nulinė.

 

Viliasi neįkliūti užsienyje

Kaip pasakoja R. Pocius, ERGO visiškai neseniai sulaukė pranešimo apie lietuvį, kuris Didžiojoje Britanijoje įkliuvo su suklastotu draudimo polisu. „Į mus kreipėsi Britanijos policijos pareigūnai, kuriems įtarimų sukėlė mūsų šalies piliečio pateikti dokumentai. Patikrinus duomenų bazes paaiškėjo, kad jis iš tiesų pateikė suklastotą mūsų bendrovės draudimo polisą“, – priduria R. Pocius.

Specialisto teigimu, tokios istorijos draudikams nėra naujiena. Anot R. Pociaus, Lietuvoje fiksuojama po kelis dokumentų klastojimo atvejus per ketvirtį, o užsienyje minėtų incidentų pasitaiko dažniau – net keli per mėnesį.

„Lietuvių pamėgtos šalys, kuriose jie dažniausiai pateikia suklastotus dokumentus, yra jau minėta Didžioji Britanija, taip pat Škotija, Airija. Pavienių sukčiavimo atvejų pasitaiko ir Vokietijoje bei Ispanijoje“, – detalizuoja R. Pocius.

Lietuviai dažniausiai klastoja draudimo polisus ar pažymas apie vairuotojo draudimo istoriją. Pastarosios reikia tam, kad pagal šią informaciją užsienio šalių draudikai galėtų įvertinti atvykėlio rizikos lygį. „Kuo geresnė istorija, tuo palankesnė draudimo įmoka. Todėl kartais pateikiama neteisinga informacija apie draudėjo istoriją Lietuvoje. Pasitaiko ir atvejų, kai suklastojamos net pačios draudimo sutartys, keičiant informaciją apie automobilį, draudimo laikotarpį ir panašiai“, – paaiškina draudimo ekspertas.

Gresia rimti nemalonumai

R. Pocius priduria, kad sukčiauti bando tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. „Pasitaiko atvejų, kai transporto priemonė turi sutartį, kurios galiojimo datos yra pakeistos, suklastotos arba net sutartyje pakeistas automobilis, nurodant nedraustą. Tokie atvejai yra laikomi dokumentų klastojimu ir tai yra nusikaltimas“, – sako draudimo ekspertas.

Kalbėdamas apie dokumentų klastojimo atvejus R. Pocius pabrėžia, kad darant tokią nusikalstamą veiką neįkliūti praktiškai neįmanoma. Kad pažabotų minėtus nusikaltimus, glaudžiai bendradarbiauja skirtingų valstybių policijos pareigūnai ir draudimo bendrovės, tad patikrinti duomenų tikrumą ar dokumentų autentiškumą nesudėtinga.

„Policija turi prieigą prie įvairių duomenų bazių. Be to, specialūs radarai, kurie ypač populiarūs užsienyje ir sparčiai populiarėja Lietuvos keliuose, tikrina duomenis, todėl pareigūnai iškart gali fiksuoti pažeidėją“, – perspėja R. Pocius.

Draudimo bendrovės ERGO atstovas primena, kad už dokumentų klastojimą Lietuvoje laukia griežta atsakomybė. Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, asmuo, pagaminęs netikrą dokumentą, suklastojęs tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikęs, gabenęs, siuntęs, panaudojęs ar realizavęs, baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

„Ypač daug problemų minėtiems piktadariams gali kilti įvykus avarijai. Tuomet ne tik teks iš savo kišenės atlyginti žalą, bet ir lauks sankcijos pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl dokumentų klastojimo. Atsižvelgiant į sukčiavimo mastą, gali tekti atsidurti už grotų, todėl prieš darant nusikaltimą derėtų pagalvoti apie pasekmes“, – pataria R. Pocius.

ERGO informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka