Draudikai: plikledis ir prastas matomumas avarijų skaičių lapkritį išaugina dvigubai

lapkričio 27 04:58 2019 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Dėl slidžios kelio dangos šiandien Vilniuje pasipylė smulkūs eismo įvykiai, susiformavo milžiniškos spūstys, sostinėje ir kitose centrinės bei šiaurės vakarų Lietuvos teritorijose vairuotojai susidūrė su lijundros bei plikledžio iššūkiais. Draudikų teigimu, plikledis ir prastesnis matomumas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių neįskaitinių eismo įvykių skaičius lapkritį būna dukart didesnis nei vidutinį metų mėnesį.

„Mūsų bendrovės kasmetinė statistika rodo, kad nedidelių eismo įvykių lapkritį fiksuojama beveik dukart daugiau nei įprastą mėnesį. Atšalus orams, vairuotojams tenka persiorientuoti iš „vasarinio“ vairavimo stiliaus į kur kas atsargesnį važiavimą drėgno, sparčiai besikeičiančio oro ir kelio sąlygomis – ne visiems vienodai gerai sekasi susidoroti su šiais iššūkiais“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak jo, lapkritį dažniausiai fiksuojami smulkūs eismo įvykiai, kurių žalų vidurkis – apie 700-1000 eurų: susidūrimai, įvykę nesilaikant saugaus atstumo, išslydus į pagrindinį kelią ar kitą eismo juostą.

Kaip vairuoti esant plikledžiui?

Jei keliai padengti plikledžiu, būtina atkreipti dėmesį į važiavimo greitį ir galimą stabdymo kelią.

„Jei ledo nebuvo prieš keliasdešimt metrų, tai nereiškia, kad jo nėra dabar. Todėl stabdyti reikia pradėti iš anksto, tikintis, kad ant kelio bus ledas. Negalima laukti iki paskutinio momento tikintis, kad nebus slidu, ir pavyks laiku sustoti“, – pataria A. Žiukelis.

Būtina atsiminti, kad pirmi ledu pasidengia tiltai ir viadukai, todėl šiose vietose ypač privaloma vengti staigių manevrų, greito stabdymo.

„Jei pajutote, kad ratai slysta, reiktų nepanikuoti, stengtis automobilį suvaldyti. Taip pat, jei įmanoma, apvažiuoti kliūtį – dauguma automobilių turi stabdžių antiblokavimo sistemą, kuri neleidžia ratams užsiblokuoti, tad automobilis lieka valdomas, ir esant pakankamai vietos galima bandyti apvažiuoti kliūtį“, – sako ekspertas.

O kaip derėtų elgtis patekus į smulkų eismo įvykį?

„Jei aplinkybės aiškios ir dalyviams nekyla klausimų, reikėtų kuo skubiau užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nufotografuoti transporto priemonių pažeidimus bei įvykio vietą, ir kuo skubiau patraukti automobilius – tokiu būdu mažiau nepatogumų patirs kiti eismo dalyviai“, – pataria draudimo bendrovės BTA specialistas.

Spūstys – ne tik dėl avarijų

A. Žiukelis pastebi, kad plikledžio ar lijundros atveju miestuose spūstys susiformuoja ne tik dėl avarijų – tokiais atvejais vairuotojai natūraliai sumažina įprastinį važiavimo greitį, dėl to smarkiai sulėtėja ir bendras transporto srautas, o dėl įvykusios avarijos jis gali ir visiškai sustoti.

„Tai patvirtina ir užsienio tyrimų duomenys. JAV greitkelių administracijos duomenimis, reguliuojamose transporto arterijose dėl šlapios dangos vairavimo greitis sumažėja 15-25 proc., o dėl sniego ar slidumo – net 30-40 proc. Kuo sudėtingesnės eismo sąlygos, tuo lėčiau važiuoja vairuotojai. Tad galima sakyti, kad rudens darganos yra tik vairavimo įgūdžių treniruotė prieš žiemos iššūkius, prie kurių pratina prasidėjusios šalnos ir slidūs keliai rytais“, – teigia ekspertas.

Pasak draudimo bendrovės specialisto, staigiai besikeičiančių orų sąlygomis verta pakeisti savo įpročius bei dienotvarkę.

„Kad sumaišties ir streso būtų mažiau, vertėtų, pavyzdžiui, pabandyti iš namų išvažiuoti 15–20 minučių anksčiau arba vėliau. Kartais spūstį ir apytuštį kelią skiria labai mažas laiko tarpas. Galbūt verta peržiūrėti maršrutą ar šeimoje apsiriboti vienu automobiliu, išbandyti specialiomis juostomis galintį važiuoti viešąjį transportą? Patogiausios ir saugiausios judėjimo alternatyvos išryškėja tik jas praktiškai išbandžius, nes mūsų baimės ar lūkesčiai kartais tiesiog neatitinka realybės“, – pataria specialistas.

Be to, ryte pašalus, vairuotojams patariama prieš pajudant iš vietos būtinai nusivalyti automobilio stiklus bei šoninius veidrodėlius, pasirūpinti, kad langų skystis būtų pritaikytas minusinei temperatūrai. „Naudojant vasarai skirtą langų skystį rizikuojama kelyje patirti apledėjusių langų efektą, ypač jei imtų šalti – o tai šiuo metų laiku nutinka nebūtinai naktį ar paryčiais“, – sako  A. Žiukelis.

BTA informacija

Aurelijaus Malinausko nuotrauka