Dujiniai autobusai: ne tik ekologija, bet ir ekonomija
by admin | 22 gegužės, 2012 4:35 am
Pastaruoju metu vis daugiau šalies autobusų parkų kaip alternatyvą tradiciniams degalams renkasi gamtines dujas. Suspaustų gamtinių dujų (SGD) degalinės jau veikia Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, artimiausiu metu SGD autobusai išvažiuos ir į Kauno miesto gatves. Ateityje SGD tinklą ketinama plėtoti visoje Lietuvoje.
Transportas – pagrindinis taršos šaltinis
Remiantis ES duomenimis, apie 70 proc. CO2 emisijų išmetama miestų transporte. Ypač aplinką teršia seni automobiliai.
Susisiekimo ministerijos pateikiamais duomenimis, net 90 proc. visų kelionių sausumos transportu Lietuvoje atliekama lengvaisiais automobiliais. „Eurostat“ skelbia, jog pagal gyventojų priklausomybę nuo kelionių automobiliu Lietuva šiuo metu užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje. Sparčiai augantis lengvųjų automobilių parkas papildomas ne naujausiomis, taigi ir ne ekologiškiausiomis transporto priemonėmis…
Siekiant sumažinti automobilių transporto žalą, pasaulyje taikomos įvairios priemonės, tarp jų – ir ekologiškesnių degalų naudojimo skatinimas bei kelionių viešuoju transportu populiarinimas.
Prioritetas – ekologiškiems degalams
Europos Sąjungos 2001-aisiais patvirtintame veiklos plane numatyta, kad 2020 m. 20 proc. benzino ir dyzelino turi būti pakeista alternatyviu kuru: gamtinėmis dujomis, biodegalais, vandeniliu bei kitais kuro pakaitalais.
Lietuva šiuo metu sparčiausiai diegia gamtines dujas.
SGD naudojančios transporto priemonės populiarėja ir visame pasaulyje. Planuojama, jog 2020-aisiais ES šalyse važinės apie 23,5 mln. suspaustas gamtines dujas naudojančių automobilių, bus įrengta 20 tūkst. SGD degalinių.
Lietuvoje SGD atgimimas prasidėjo Klaipėdoje: 2007-aisiais uostamiestyje pradėjo veikti pirmoji nedidelė SGD kompresorinė, klaipėdiečiai įsigijo keletą pavažinėtų SGD autobusų.
2008-ųjų rudenį SGD autobusai išvažiavo ir į sostinės gatves. Tuometinės bendrovės „Vilniaus autobusai“ teritorijoje pastatyta dujų pildymo kompresorinė su trimis dvipusėmis greitojo pildymo kolonėlėmis, kur vienu metu gali būti pildomi šeši autobusai bei 50 lėtojo pildymo kolonėlių, kur vienu metu pildosi 50 autobusų. „Diegdami projektą, pagalvojome ir apie ateitį – kompresorinės pajėgumai leidžia didinti SGD autobusų skaičių iki dviejų šimtų“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.
Galvodami apie perspektyvas, vilniečiai neprašovė: beveik keturiasdešimt SGD autobusų jie artimiausiu metu gaus iš iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos Sanglaudos fondo pagal programą „Kompleksinė viešojo transporto plėtra“. Dar daugiau nei dvidešimt jiems ketinama skirti pagal Klimato kaitos programą už Lietuvos parduotus taršos leidimus.
Remiantis šia programa, pasipildys ne tik sostinės autobusų parkas: Lietuvos keleivinio transporto įmonėms ekologiškoms transporto priemonėms pirkti skirta apie 90 mln. litų. Juos ketinama paskirstyti dešimčiai šalies miestų, kurie, gavę naujas transporto priemones, įsipareigos pasistatyti ir SGD degalines. Be vilniečių, Kaunas turėtų gauti penkiolika, Telšiai – devynis, Raseiniai – septynis, Ukmergė – šešis, Klaipėda – dvylika, Marijampolė – aštuonis, Elektrėnai – keturis, Šiauliai ir Panevėžys – po devynis SGD autobusus.
Praėjusių metų rudenį moderni SGD degalinė jau atidaryta Šiauliuose, bendrovė „Busturas“ įsigijo šešetą pavažinėtų dujinių autobusų.
Plečiantis degalinių tinklui, SGD autobusai sėkmingai galėtų vežti keleivius ir priemiesčio bei tarpmiesčio maršrutais. Deja, akcizo lengvata kol kas taikoma tik miesto maršrutais važinėjančioms transporto priemonėms.
Eksploatuoti apsimoka
Vieni iš pirmųjų parodę gražią iniciatyvą ir išleidę į miesto gatves ekologiškesnes transporto priemones, „Vilniaus autobusai“ iš pradžių buvo nubausti gerokai išaugusiu akcizo mokesčiu: Finansų ministerija gamtines dujas čia pat prilygino suskystintoms naftos dujoms, ir akcizą joms padidino daugiau nei du kartus – nuo 30 iki 72 centų už kubinį metrą. Paradoksas, tačiau už dujinių autobusų eksploatavimą vilniečiai kurį laiką sumokėdavo gerokai daugiau mokesčių negu už autobusus, naudojančius kur kas labiau aplinką teršiantį dyzeliną…
„Šiuo metu, visai panaikinus akcizą gamtinėms dujoms, kurias viešojo transporto autobusai naudoja kaip variklių degalus, eksploatuoti SGD autobusus kainuoja pigiau nei dyzelinius. Nors jų priežiūra šiek tiek brangesnė, pastarojo meto ekonomija – akivaizdi. Ypač šiuos autobusus apsimoka eksploatuoti drastiškai brangstant tradiciniams degalams“, – sako bendrovės „Viniaus viešasis transportas“ technikos direktorius Juozapas Grabys.
Naujausiais duomenimis, degalų kaina nuvažiuoti kilometrą dyzeliniu dviašiu autobusu yra 1,68 Lt, tokiu pat dujiniu – 1,32 Lt. Dar ženklesnė ekonomija važinėjant talpesniais autobusais: vežant keleivius triašiu dyzeliniu, vienam kilometrui degalai kainuoja 2,16 Lt, dujiniu – 1,39 Lt. Apibendrinus rezultatus, nuvažiuoti kilometrą dyzeliniu autobusu vilniečiams kainuoja 1,91 Lt, tokį pat atstumą dujiniu – 1,34 Lt.
Pastaruoju metu bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vadovai stengiasi į miesto maršrutus išleisti kuo daugiau autobusų, naudojančių suspaustas gamtines dujas. Deja, dešimties metų ribą perkopusios transporto priemonės dažnai genda, joms remontuoti bei prižiūrėti reikia daugiau pastangų. „Akivaizdu, kad važinėjant naujais SGD autobusais, jų eksploatavimo rezultatai bus dar geresni, naujos transporto priemonės bus ne tik patikimesnės, patogesnės keleiviams, bet ir taupesnės“, – sako J. Grabys.
Planuojama, kad pirmieji nauji MAN „Lion‘s City“ į sostinę atvyks jau šių metų rudenį – viešųjų pirkimų konkursą pateikti vilniečiams aštuoniolika autobusų laimėjo „MAN Truck and Bus Polska“.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Source URL: http://ebus.lt/dujiniai-autobusai-ne-tik-ekologija-bet-ir-ekonomija/