Duobės keliuose: fizikos dėsnių nulemtas galvos skausmas visos Europos vairuotojams

kovo 16 04:44 2018 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Po žiemos keliuose atsivėrusios duobės yra ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio vairuotojų aktualija. Britai savo kelių infrastruktūrą prilygina Namibijai ar Puerto Rikui. Amerikiečiai klausia, kodėl europietiški keliai geresni, ir kalba apie vokišką standartą. O kiek ironiškai iliustruodami problemos mastą Europoje, automobilių gamintojai Belgijoje iš realių pavyzdžių sukūrė beveik 2 kilometrų ilgio „baisiausią pasaulyje“ kelią, kuriame galima susidurti su tomis rizikomis bei pavojais, nuo kurių neapsaugoti ir Europos vairuotojai.

„BTA duomenimis, kovą–birželį tikimybė automobiliui įvažiuoti į kelyje atsivėrusią duobę Lietuvoje išauga 2,5 karto. Tai, kad būtent pavasaris pareikalauja ypatingo vairuotojų budrumo, lemia duobių atsiradimo fizikiniai principai. Duobės susiformuoja dėvintis keliui, kai net mažiausius įtrūkimus kelio dangoje iki pavojingos kliūties išdidina į vidų patekusi ir vėliau sušalusi drėgmė. Tai paprasčiausias fizikinis dėsnis, kai vanduo šaldamas plečiasi, atitinkamai didėja ir įtrūkimas“, – aiškina BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Šiemet žiema Lietuvoje vėl buvo drėgna, be to, vasarį oro temperatūra krito tikrai žemai, o ir toliau prognozuojami pakankamai permainingi orai ir toliau bandys vairuotojų budrumą.

„Žvelgiant į sinoptikų prognozes atrodo, kad duobių formavimosi sezonas dar tik įsibėgėja. Šią savaitę oras gerokai atšilo, sniegas tirpsta, žadama ir lietaus – drėgmės vėl bus daug. Jei, kaip prognozuojama, sugrįš šalčio banga, susiklostys daug kartų matyta situacija: šąlantis vanduo įtrūkimus kelių dangoje tik dar labiau padidins. Tad atsargumas tikrai būtinas, nes įvažiavimas į duobę gali baigtis tikrai rimtomis problemomis: nuo bėdų dėl ratlankių ir padangų, iki važiuoklės sugadinimo“, – sako ekspertas.

Pasak jo, vairuotojai, važiuojantys kas dieną tuo pačiu keliu, ir manantys, kad tikrai žino visas jame esančias kliūtis, privalo neprarasti budrumo, nes esant palankioms sąlygoms duobės formuojasi labai greitai.

„Jei vakar ar prieš kelias dienas važiavote įprastu maršrutu ir kažkurioje vietoje duobės nebuvo, tai nereiškia, kad ir šiandien jos ten nėra. Duobės pavasarį formuojasi itin greitai, o ir vienas pirmųjų ženklų, kad kelio dangos būklė pasikeitė – balos, signalizuojančios apie galimą pavojų. Jos pavojingos dėl to, kad vairuotojas nemato, ką iš tiesų slepia vandens sluoksnis – gal ten tik vanduo, o gal ir gili duobė aštriais kraštais. Pakankamai dažnai vairuotojai, registruodami įvykį, nurodo, jog tiesiog važiavo per balą, o paaiškėjo, kad ten didžiulė duobė“, – sako specialistas.

A. Žiukelio teigimu, pamačius vandens sankaupą kelyje geriau ją apvažiuoti, o jei tokios galimybės nėra – važiuoti saugiai ir itin lėtai. Jei nelaimės išvengti vis dėlto nepavyko, neskubėkite tęsti kelionės.

„Įvažiavus į pavojingą duobę rekomenduoju nevažiuoti toliau lyg niekur nieko ir nelaukti, kol kas nors pasigirs ar pasijaus. Iš karto sustokite ir apžiūrėkite automobilį, įvertinkite ar nėra klibančių detalių, ar neprakirsta padanga. Tikrai yra pasitaikę situacijų, kai nuvažiavus kelis kilometrus nukrenta buferis ar kitos detalės, o ratlankiai sugadinami ne todėl, kad buvo įvažiuota į duobę, bet todėl, kad ilgesnį laiką buvo važiuojama su nuleista padanga“, – sako BTA specialistas.

Kai kurie automobilių gamintojai savo ruožtu ieško galimybių sumažinti įvažiavimus į duobes ir mėgina išnaudoti automobilio priekyje montuojamus sensorius ir vaizdo kameras, kurios galėtų užfiksuoti kliūtį-duobę ir apie tai perspėtų vairuotoją ar net visiškai sustabdytų automobilį.

Lietuvoje vidutinis automobilių amžius svyruoja apie 15 metų, tad apie naujausiomis ateities technologijomis aprūpintus automobilius daugumai vairuotojų dar per anksti galvoti. Kur kas realiau, kad šalies vairuotojai naudojasi įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis bei jose žymi pavojus kelyje arba tiesiog skambina pagalbos telefonu 112.

„Pamatę nepažymėtą, tačiau pavojingą duobę, elkitės pilietiškai. Vien pernai pavasarį ir tik Vilniuje keliuose buvo užtaisyta apie 1 tūkst. duobių. Gali būti, kad tarnybos paprasčiausiai visur nespėja. Paaukokite turimą įspėjamąjį ženklą, vadinamąjį avarinį trikampį, pastatykite jį prieš kliūtį ir  iškvieskite pagalbą – policija arba kelių tarnybos pažymės pavojingą vietą, kad kiti vairuotojai nepakliūtų į avarines situacijas. Tokiu būdu kiti eismo dalyviai išvengs rimtų finansinių nuostolių, galbūt ateityje kas nors nuo nemalonumų taip apsaugos ir jus. Kuo daugiau pilietiškumo, tuo mažiau finansinių žalų“, – teigia A. Žiukelis.

BTA informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka