Eksperimentas Vilniaus gatvėse – ar keisime KET nuostatas dėl dviračių lenkimo?

liepos 27 04:04 2018 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Važiavimas Lietuvos miestų gatvėmis dviračiu gali tapti nemenku iššūkiu, o viena pagrindinių to priežasčių – nepakankamas atstumas, kuriuo automobiliai lenkia dviratininkus. Tuo ketvirtadienį galėjo įsitikinti iniciatyvos „Pusantro metro“ renginio ir praktinio eksperimento dalyviai.

 

 

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, „Velomaratono“ iniciatorius, lenktynininkas Benediktas Vanagas ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Dovbyšas realiose eismo situacijose patys galėjo patirti minantiems pedalus gerai pažįstamą jausmą, kai važiuojant dviračiu pro šalį praskrieja automobilis.

Taisyklėse trūksta konkretumo

Lietuvos Kelių eismo taisyklėse (KET) konkretus dviratininkų lenkimo arba apvažiavimo atstumas nėra įvardintas – čia yra tik nurodymas, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, jog bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės. Socialine iniciatyva „Pusantro metro“, sekant užsienio valstybių pavyzdžiu, siekiama KET įtvirtinti nuostatą, kad dviratininkai keliuose turėtų būt lenkiami mažiausiai 1,5 metro atstumu.

Konkretaus atstumo, kuriuo būtų lenkiami arba apvažiuojami dviratininkai, įtvirtinimui KET pritaria ir transporto priemonių vairuotojai. ERGO Lietuvoje atlikta reprezentatyvi vairuotojų nuomonės apklausa rodo, kad 75 proc. respondentų pritaria, jog transporto priemonės vairuotojas lenkiantis ar apvažiuojantis dviratininką turėtų laikytis konkretaus atstumo. Likusioji dalis – 25 proc. – apklaustųjų nurodė, kad kiekvienas vairuotojas turėtų įsivertinti individualiai pagal konkrečią situaciją. Pats populiariausias atsakymas į klausimą, kokio atstumo turėtų laikytis dviratininką lenkiantis ar apvažiuojantis automobilio vairuotojas, buvo 1,5 metro – jį įvardino 30 proc. respondentų.

Iniciatyvą pristatančiame renginyje ir eksperimente ketvirtadienį dalyvavę svečiai sutinka, kad dviratininkų lenkimas yra opi problema, o vairuotojų bendruomenės švietimas ir susijusių KET nuostatų koregavimas gali lemti teigiamus pokyčius.

Siekia įtvirtinti „pusantro metro“ taisyklę

„Dar praėjusiais metais organizavome susitikimus su dviratininkų ir automobilininkų atstovais, kurių metu priėjome išvados, kad dviratininkų lenkimas ar apvažiavimas keliuose yra viena svarbiausių šių eismo dalyvių patiriamų problemų. Šiemet su partneriais ėmėmės veiksmų, kad situacija keistųsi ir būtų priimti taisyklių pakeitimai – jose būtų įtvirtintas 1,5 metro dviratininkų keliuose lenkimo atstumas. Būtent pusantro metro atstumui, kaip rodo mūsų užsakymu atlikta apklausa, pritaria ir patys šalies vairuotojai“, – sakė „ERGO Insurance SE“ Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Dovbyšas.

T. Dovbyšas, kaip ir kiti iniciatyvą palaikantys renginio svečiai, pats sėdo prie dviračio vairo ir realią eismo situaciją išbandė įveikdamas atkarpą sostinės Geležinio Vilko gatve ir Savanorių prospektu. Visi eksperimento dalyviai sostinės gatvėmis išviso nuvažiavo daugiau nei 4 kilometrus.

Lenkia pavojingai, tačiau KET nepažeidžia

Dviratininkų duonos ketvirtadienio rytą taip pat paragavęs Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sakė, kad važiuojant intensyvaus eismo gatve pasijusti nejaukiai teko ne kartą, o pro šalį, neretai vos kelių dešimčių centimetrų atstumu praskriejantys automobiliai neleido visapusiškai mėgautis kelione.

„Šiandien pedalus teko minti 25 minutes, per kurias įtampos tikrai netrūko. Pačiam nesusidūrus su tokiomis situacijomis, turbūt, sunku įsivaizduoti, ką reiškia justi pro šalį pravažiuojančių automobilių keliamus vėjo gūsius ir didelių transporto priemonių sukeliamą vibraciją. Galiu pasakyti, kad žmogus tuomet jaučiasi tikrai nesaugiai. Tiesa, pagal dabar galiojančias taisykles, važiuodami, kaip teko matyti, automobilių vairuotojai kelių taisyklių daugeliu atvejų nepažeidžia, dėl to pusantro metro taisyklė yra tikrai reikalinga. Be jos, žinoma, taip pat yra būtina ir dviračių takų plėtra bei tinkama jų priežiūra darant juos patraukliais dviratininkams“, – sakė V. Grašys.

Užsienyje pasiteisino

„Velomaratono“ iniciatorius, lenktynininkas Benediktas Vanagas pažymėjo, kad konkretus dviratininkams aplenkti būtinas atstumas yra įtvirtintas ne vienoje Europos šalyje ir tokios praktikos pasiteisina.

„Ne vienoje dviračių kultūra garsėjančioje Europos šalyje lenkiant dviratininkus yra numatyti minimalaus atstumo reikalavimai. Pusantro metro taisyklė galioja Portugalijoje ir Ispanijoje. Prancūzijoje dviratininkus tokiu atstumu privalu lenkti užmiesčio keliuose. Lietuvoje, kur vakarietiška dviračių kultūra dar tik formuojasi, tokia taisyklė yra dar reikalingesnė – tiek patiems dviratininkams, tiek automobilių vairuotojams. Juk pastariesiems taip pat būtų paprasčiau vadovautis nedviprasmiškomis taisyklių nuostatomis“, – sakė B. Vanagas.

Netrūko pavojingų situacijų

Dviračių mokyklos treneris Vaidas Rimkus atkreipė dėmesį į tai, kad dviratininkams ir taip jau tenka važiuoti ne pačios geriausios būklės kelkraščiais, todėl nelaimę prišaukti gali tiek kelio danga, tiek kitos įvairios nenumatytos aplinkybės.

„Eksperimento dalyviai galėjo įsitikinti, kokios realios yra problemos. Per dvidešimt penkias minutes buvo galima suskaičiuoti nemažai situacijų, kuomet dviratininkams kilo pavojus. Nereikėtų pamiršti, kad dviratis pagal kelių eismo taisykles yra lygiai tokia pati transporto priemonė kaip ir automobilis. Be to, ji gali važiuoti panašiu greičiu kaip, pavyzdžiui, traktorius, kurį kelyje lenkiame įprastai ir prie kelio krašto „nespaudžiame“. Būtent tokios situacijos, kuomet dviratininkai yra lenkiami netinkamai iššaukia daugiausia nelaimių, kurios kartais pasibaigia itin skaudžiai“,– sako V. Rimkus.

Jam antrina ir Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas Eduardas Krikščiūnas, kurio teigimu, važiavimo sąlygos tampa itin sudėtingos, kai dviratininkams grėsmę kelia per mažu atstumu juos lenkiančios transporto priemonės.

„Pusmetrio ar metro tikrai nepakanka – ką jau kalbėti apie dar mažesnius atstumus, kuomet dviratininkai tiesiog prispaudžiami prie kelio krašto. Tokiais atvejais dviratininkai netgi neturi galimybių apvažiuoti jų kelyje atsiradusių kliūčių – duobių, akmenų ar kanalizacijos dangčių. Visa tai ne tik apsunkina eismo sąlygas, bet ir kelia pavojų jo dalyviams“, – sako E. Kriščiūnas.

Išbandę dviratininko duonos lenkia atsargiau

Automobilininkas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius renginio metu pripažino, kad automobilių vairuotojams išties verta pamėginti atsidurti dviratininkų kailyje.

„Dažnai tik pats išvažiavęs į gatves dviračiu imi suprasti dviratininkų problemas. Esu įsitikinęs, kad dauguma automobilių vairuotojų tikrai ne piktybiškai lenkia dviratininkus per mažu atstumu, o tiesiog nenumanydami, kad tai kelią pavojų ir diskomfortą minantiems pedalus. Tam ir reikia keisti taisykles įtvirtinant pusantro metro atstumą, kad net ir nevažinėjantys dviračiu būtų įpareigoti apvažiuoti dviračių transporto priemonių vairuotojus saugiai“, – sakė V. Milius.

Socialinę iniciatyvą „Pusantro metro“ vykdo draudimo bendrovė ERGO Lietuvoje vykdo kartu su Lietuvos policija, Dviračių mokykla, Lietuvos dviratininkų bendrija, žurnalu „Auto Bild Lietuva“, Kauno miesto savivaldybe ir „Velomaratonu“.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien birželį šalies keliuose ir gatvėse šiemet buvo užregistruoti 39 automobilių ir dviratininkų susidūrimai. Nuo metų pradžios tokių eismo įvykių užfiksuota 111 – beveik 10 proc. daugiau nei pernai. Iš viso šiemet Lietuvoje registruoti 149 dviratininkų sužalojimo ir 3 mirties atvejai.

ERGO informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka