Iš saulės šviesos – reaktyviniai degalai

balandžio 30 03:29 2014 Spausdinti straipsnį Įdomybės

Įgyvendinant ES finansuojamą mokslinių tyrimų projektą SOLAR-JET pirmą kartą pasaulyje iš vandens ir anglies dioksido (CO2) pagaminti „saulės“ reaktyviniai degalai. Mokslininkai pirmą kartą sėkmingai pademonstravo visą atsinaujinančiojo žibalo gamybos grandinę kaip aukštos temperatūros energijos šaltinį naudodami koncentruotą šviesą. Projektas tebėra bandomajame etape – laboratorijos sąlygomis naudojant imituojamą saulės šviesą pagaminta apie stiklinė reaktyvinių degalų. Tačiau rezultatai suteikia vilties, kad ateityje iš saulės šviesos, CO2 ir vandens galės būti gaminami bet kokie skystieji angliavandeniliniai degalai.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Mire Geoghegan-Quinn sakė: „Ši technologija reiškia, kad vieną dieną galbūt gausiai gaminsime švaresnius lėktuvų, automobilių ir kitų rūšių transporto priemonių degalus. Dėl to energijos tiekimas galėtų tapti daug patikimesnis, o viena iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių ir visuotinį atšilimą lemiančių dujų taptų naudingu ištekliumi.“

Procesas

Pirmajame etape koncentruota šviesa – imituojama saulės šviesa – buvo naudojama anglies dioksidui ir vandeniui paversti sintezės dujomis „ETH Zrich“ sukurtame aukštos temperatūros saulės reaktoriuje (žr. pirmiau pateiktą paveikslėlį), kuriame yra metalų oksidinių medžiagų. Tuomet iš sintezės dujų (vandenilio ir anglies monoksido mišinio) taikydama nustatytą Fišerio ir Tropšo procesą „Shell“ pagamino žibalą.

Nors sintezės dujų gamyba pasitelkus koncentruotą saulės spinduliuotę tebėra ankstyvajame raidos etape, žibalo gamybos iš sintezės dujų procesą bendrovės, įskaitant „Shell“, jau naudoja pasauliniu mastu. Derinant šiuos du procesus galima užtikrinti saugius, tvarius ir pakankamus aviacinių degalų, dyzelino ir benzino ar net plastiko išteklius. Fišerio ir Tropšo metodu gaminami degalai jau sertifikuoti ir gali būti naudojami dabartinėse transporto priemonėse bei orlaiviuose nekeičiant jų variklių arba degalų papildymo infrastruktūros.

Pagrindiniai faktai

Ketverių metų projektas SOLAR-JET buvo pradėtas įgyvendinti 2011 m. birželį. Pagal Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą jam skirta 2,2 mln. EUR ES lėšų. Projektas SOLAR-JET suburia akademinio pasaulio ir pramonės mokslinių tyrimų organizacijas („ETH Zrich“, „Bauhaus Luftfahrt“, „Deutsches Zentrum fr Luft- und Raumfahrt“ (DLR), „Shell Global Solutions“ ir projekto valdymo partnerį ARTTIC).

Kitame projekto etape partneriai planuoja optimizuoti saulės reaktorių ir įvertinti, ar technologija veiks platesniu mastu ir konkurencingomis sąnaudomis.

Naujų, tvarių energijos šaltinių paieška išliks 2014 m. sausio 1 d. pradėtos įgyvendinti septynerių metų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ prioritetu. 2013 m. gruodžio 11 d. paskelbtame kvietime teikti paraiškas „Konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio energetika“ Komisija pasisiūlė per dvejus metus į šią sritį investuoti 732 mln. EUR. Į kvietimą teikti paraiškas įtraukta biodegalams ir tvariems alternatyviesiems degalams skirtų naujos kartos technologijų plėtros tema.

EK informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.