Investicijos į kelių infrastruktūrą auga

spalio 17 03:56 2018 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Investicijos į Lietuvos kelių infrastruktūrą stabiliai auga – šiemet jos pasiekė prieškrizinį lygį, ateinančiais metais kelių kokybei gerinti skiriamų lėšų ir toliau daugės. Šalies kelių finansavimo perspektyvas ir naujas šios srities investicinių projektų planavimo metodikas susisiekimo ministras Rokas Masiulis šiandien aptars su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir kelininkų įmonių atstovais.

 

„Artimiausius dvejus metus numatomos augančios investicijos į kelių infrastruktūros gerinimą – tai turės akivaizdų poveikį šalies kelių kokybei bei pareikalaus intensyvaus kelininkų darbo. Esminį pokytį turi lemti efektyvus lėšų panaudojimas – tiek užtikrinant skaidrius, ekonomiškai pagrįstus rangos darbų pirkimus, tiek aiškiomis metodikomis pagrįstas racionalus ir objektyvus investicinių projektų planavimas“, – sako susisiekimo ministras R. Masiulis.

Finansavimas Lietuvos keliams prieškrizinį lygį šiemet pasiekė pirmą kartą po 10 metų. 2018-aisiais keliams gerinti numatyta 517 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) ir Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų – tai šiek tiek daugiau nei 2008 m., kai keliams teko 505 mln. eurų.

2014–2020 m. keliams numatytoms ES fondų lėšos baigiamos panaudoti, ateityje vis didesnę reikšmę turės valstybės skiriamos KPPP lėšos. Svarstomos galimybės didinti šiai programai finansuoti tenkančią degalų akcizo dalį ir keisti kelių naudotojo mokesčio krovininėms transporto priemonėms surinkimo būdą, kad jis priklausytų ne nuo laiko, o nuo nuvažiuoto atstumo.

Keliams skiriamas lėšas siekiama naudoti kuo efektyviau – to padeda pasiekti skaidrūs, ekonominiu naudingumu grindžiami viešieji pirkimai. Pažymėtina, kad kelerius pastaruosius metus rangos darbų pirkimų kainos nedidėjo arba dėl konkurencijos netgi mažėjo. Kelių direkcijos duomenimis, 2017–2018 m. vykdant viešuosius pirkimus sutaupyta dešimtys milijonų eurų – pavyzdžiui, sutaupymai kai kuriems projektavimo darbams siekia net 70 proc., rangos darbams – iki 64 proc. Tai leidžia už tas pačias planuotas lėšas atlikti daugiau darbų.

Didžiausi šiemet įgyvendinami kelių modernizavimo projektai – magistralės „Via Baltica“ platinimas įrengiant papildomas eismo juostas tarp Kauno ir Marijampolės bei Panevėžio aplinkkelyje, Rusnės estakados statyba, valstybinės reikšmės rajoninių kelių – žvyrkelių asfaltavimas. 2019-aisiais numatomi stambiausi projektai – magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kaunu rekonstrukcija (ties „Mega“, Giraite ir naujas tiltas per Nerį), magistralės Vilnius–Kaunas pritaikymas greičiui iki 130 km/val., kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, žvyrkelių asfaltavimas.

Vis dėlto pastebima, kad didelę dalį lėšų investuojant į stambius kelių infrastruktūros plėtros projektus ima trūkti lėšų seniau asfaltuotiems keliams remontuoti – preliminariais skaičiavimais, apie 100 mln. eurų per metus. Be to, Vyriausybėje derinama nauja savivaldybių vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo ir remonto programa, jai įgyvendinti reikės išankstinio rangovų ir savivaldybių pasirengimo.

Siekiant kuo racionaliau ir efektyviau panaudoti keliams skiriamas lėšas, pereinama prie metodikomis pagrįsto darbų planavimo. Kelių direkcija jau yra parengusi ir toliau rengia metodikas, kurias naudojant pagal aiškiai nustatytus kriterijus objektyviai sudaromi prioritetiniai objektų sąrašai. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo patvirtintos žvyrkelių asfaltavimo atrankos metodikos ir pagal jas nustatyta žvyrkelių ruožų, kurių bendras ilgis 1009 km, asfaltavimo eilė. Šiemet patvirtinta valstybinės reikšmės keliuose esančių pėsčiųjų perėjų pertvarkymo ir atnaujinimo metodika, pagal ją sudaryta tvarkytinų perėjų eilė, kurioje – daugiau kaip 1700 objektų. Taip užtikrinama, kad pirmenybė būtų teikiama svarbiausiems kelių projektams.

Susisiekimo ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka