by Lina | 9 kovo, 2026 4:37 am
Penktojoje tinklalaidėje „Važiuojam!“ – susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė. Ji atskleidžia, kada kelionės Lietuvoje taps paprastesnės – vieningas bilietas leis lengvai persėsti tarp skirtingų transporto priemonių, o darnaus judumo sprendimai, elektromobilių infrastruktūra, skaitmeninis radijas ir modernėjančios pašto paslaugos jau keičia kasdienį judėjimą bei ryšius visoje šalyje.
Viceministrės Akvilės Danielės kuruojamos sritys – elektroniniai ryšiai, pašto veikla ir darnaus judumo projektai. Viceministre, ar pati propaguojate darnų judumą skatinantį gyvenimo būdą? Į darbą važinėjate traukiniu?
Taip, tikrai. Dažnai važiuoju maršrutu Kaunas–Vilnius, o išlipus iš traukinio iki ministerijos keliauju viešuoju transportu.
Ar patogu?
Iš tikrųjų patogu – grafikai suderinti, pritaikyti prie darbuotojų poreikių, pakankamai maršrutų tiek į darbą, tiek po darbo. Tai tikrai užtikrina patogumą.
Ar bandėte matuoti laiką, kiek užtruktumėte važiuodama tuo pačiu atstumu automobiliu, kiek traukiniu? Kas patogiau?
Abu variantai yra patogūs. Traukiniu važiuodama galiu užsiimti papildoma veikla – paskaityti knygą ar pasižiūrėti informaciją telefone. Automobilis yra patogiau dėl laiko – nesi pririštas prie grafiko. Tad laiko prasme, skirtumas nėra didelis, bet traukinys suteikia kitą patirtį.
Kai atvykstate traukiniu į vietą, kaip keliaujate toliau? Paminėjote viešąjį transportą.
Dažniausiai naudojuosi viešuoju transportu – patogu, nes maršrutai, tvarkaraščiai sudėlioti ir pritaikyti labai gerai. Rekomenduoju tokiu būdu keliauti visiems.
Tokiems keliautojams tikrai būtų patogu turėti vieningą bilietą, ar ne?
Taip, 2028 metais planuojama sukurti vieningo bilieto sistemą, o jau šį pavasarį bus ruošiami teisės aktai.
Kam reikia vieningo bilieto ir kaip jis veiks?
Vieningo bilieto tikslas – vienoje skaitmeninėje platformoje sujungti skirtingas transporto rūšis, suteikti žmogui pasirinkimo laisvę, greitį, patogumą ir planavimo galimybes. Vieningo bilieto sistema apims visus etapus – nuo kelionės planavimo iki galutinio tikslo.
Žmogus galės sutaupyti laiko, sklandžiai persėsti tarp traukinio, autobuso ar net paspirtuko, o galbūt papildomai pasirinkti ir automobilio nuomos paslaugas. Tai palengvins kasdienį judėjimą ir keliones.
O kalbant apie kainą – ar atsiradus vieningam bilietui neišbrangtų kelionės, pavyzdžiui, viešuoju transportu? Ar sistema būtų prieinama vyresniems žmonėms?
Turime užtikrinti, kad kaina būtų prieinama visiems. Ji kaip tik turėtų pasiekti sinergiją, nes būtų apjungtos skirtingos transporto rūšys. Dėl prieinamumo – šalyje ir senjorai geba naudotis skaitmeninėmis platformomis, tačiau vieningo bilieto atsiradimas nepanaikintų tradicinių bilietų pirkimo būdų „kioskuose“, transporto priemonėse ar parduotuvėse.
Nuo vieningo bilieto pereikime prie darnaus judumo projektų. Lietuvoje daugėja dviračių takų ir elektromobilių, populiarėja transporto dalijimosi sistemos. Žmonės renkasi dviračius ar paspirtukus. Įdomu, kaip darniai juda ne tik didmiesčiai, bet ir regionai, mažesni miesteliai?
Noriu pasidžiaugti, kad šiuo metu net 26 savivaldybės iš 60-ies yra pasirengusios darnaus judumo planus. Darnaus judumo srityje Lietuvoje daug dėmesio skiriama dviračių, pėsčiųjų takams, savivaldybės atnaujina autobusus elektriniais modeliais. Tai įvairios priemonės, kurios skatina gyventojus naudotis tvaresniu transportu. Mažesnės savivaldybės neatsilieka nuo didžiųjų, matome pažangą plečiant infrastruktūrą, kad daugiau žmonių galėtų judėti darniai.
Ko reikia, kad žmonės pereitų prie visiškai tvarių, netaršių transporto priemonių?
Žinoma, labai svarbu, kad būtų gerai išvystyta infrastruktūra. Plečiame infrastruktūrą, pritaikome ją tam, kad gyventojams būtų patogu rinkis darnaus judumo priemones – dviračius, paspirtukus ar elektromobilius. Žmonių įpročiai po truputį keičiasi, nors vis dar dažnai naudojamas nuosavas automobilis, dažnai gyventojai mieste pasirenka tai, kas patogu – ar tai būtų dviratis, ar elektrinis paspirtukas. Kad žmonių įpročiai keičiasi, įrodo ir skaičiai – šiuo metu Lietuvoje turime 46 tūkst. užregistruotų elektromobilių. Lyginant su 2020 m., proveržis yra net 16 kartų didesnis. Džiugu, kad žmonės pereina prie Žaliojo kurso ir darnaus judumo priemones renkasi savo kasdienybėje.
Pakalbėkime apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Ar plėtra vykdoma ir mažesniuose miesteliuose, ar tik didmiesčiuose?
Infrastruktūra tikrai pasieks net ir mažiausius kaimus, miestelius. Elektromobilių įkrovimo stotelių tinklas plečiamas visoje Lietuvoje ir prie įvairių žmonėms svarbių objektų – daugiabučių, privačių namų, mokyklų, ligoninių. Labai skatiname savivaldybes savo darnaus judumo planuose numatyti įkrovimo stotelių įrengimą. Yra nemažai priemonių, skatinančių šią plėtrą – Modernizavimo fondas, Europos Sąjungos fondai, šiuo metu numatomi nauji finansavimo periodai, kuriais finansuojamas būtent infrastruktūros įrengimas. Šiuo metu Lietuvoje jau įrengta beveik 5 tūkst. įkrovimo stotelių. Tikslas – iki 2030 m. turėti 6 tūkst. Pažanga yra didelė, jeigu vėlgi, lygintume su 2020 m., skaičius yra išaugęs keletu kartų. Įkrovimo stotelės įrengiamos prie pagrindinių kelių, taip pat regionuose, kadangi elektromobiliais žmonės keliauja visur. Kadangi sparčiai vystoma infrastruktūra, tai skatina ir gyventojus įsigyti elektromobilius.
Kitas naujas projektas – skaitmeninis radijas. Kodėl jis svarbus?
Skaitmeninis radijas Europoje nėra naujiena. Lietuvoje taip pat pereinama nuo tradicinio, FM dažnių radijo prie skaitmeninio radijo. Šis perėjimas yra svarbus, kadangi skaitmeninis radijas užtikrina kokybę, galimybes radijo stotims ir kūrėjams, taip pat apima platesnį diapazoną, suteikia aukštesnę garso kokybę, didesnį stotelių pasirinkimą ir galimybę gauti pranešimus ekstremalių situacijų metu. Senasis FM radijas ir skaitmeninis radijas pereinamuoju laikotarpiu dar veiks kartu, tačiau tikimės iki 2028 m. visiškai pereiti prie skaitmeninio radijo Lietuvoje. Manau, kad perėjimas prie skaitmeninio radijo gyventojams nebus sudėtingas, kadangi jau dabar, pavyzdžiui, automobiliuose diegiami skaitmeninio radijo imtuvai.
Dar kalbant apie skaitmenizavimą ir gyventojams svarbias, įprastas paslaugas. O kaip bus su universaliosiomis pašto paslaugomis? Ar jos išliks?
Universaliosios pašto paslaugos bus išlaikytos, kadangi tai yra valstybės funkcija. Svarbu užtikrinti pašto paslaugų pasiekiamumą visiems šalies gyventojams, kad šios paslaugos būtų nepertraukiamos ir kad netgi mažiausi kaimeliai gautų šitas paslaugas per nustatytą terminą. Į šią paslaugą integruojasi ne tik korespondencija, bet ir siuntos, pensijų gavimas, periodiniai leidiniai. Žmonės, užsisakydami paslaugas, gali užsisakyti ir mobilų laiškininką, kuris gali pagal poreikį atvykti į namus. Ši paslauga yra būtina ir reikalinga mažesnių, atokesnių miestelių gyventojams. Manau, kad tai turi likti valstybės rankose, kadangi komerciniai paslaugų tiekėjai gali žiūrėti per pelningumo prizmę, o valstybė veikia dėl gyventojų.
Viceministre, ar pati dar rašote ir siunčiate tikrus laiškus?
Tiesą pasakius – senokai teko rašyti ir siųsti laišką. Pereiname prie skaitmeninių laiškų. Bet universalios pašto paslaugos – siuntiniai, korespondencija – vis dar labai reikalingos, svarbios ir patrauklios mums visiems.
Daugiau informacijos apie Susisiekimo ministerijos veiklą ir darbus galite rasti https://sumin.lrv.lt/lt/[1]
Susisiekimo ministerijos informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
Source URL: http://ebus.lt/is-traukinio-i-autobusa-su-vienu-bilietu-kada-tai-taps-realybe/
Copyright ©2026 Ebus.lt unless otherwise noted.