Jauni vairuotojai dėl taisyklių jaudinasi labiausiai, bet jas laužo dažniausiai

rugpjūčio 23 03:56 2017 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Lietuvos vairuotojų tyrimas atskleidė šiuolaikinio jaunimo paradoksą: ant šaligatvio stovintis jaunuolis mažiausiai suka galvą dėl galimų eismo pavojų, tačiau jam pačiam sėdus prie vairo situacija akimirksniu apsiverčia – jie tampa nervingiausiais eismo dalyviais. Draudimo bendrovės BTA specialistai sako, jog jaunimo baimės pagrįstos, mat jie eismo įvykius tikrai sukelia bene dažniausiai, tačiau ir į kitų vairuotojų daromus pažeidimus reaguoja labiausiai.

Apklausos duomenimis, moksleivius bei studentus labiausiai erzina posūkių nerodymas (stresą kelia 64,4 proc. visų vairuotojų ir 80 proc. jaunesnių), staigiai ir netikėtai į perėją išeinantys (57 proc. visų vairuotojų ir 72 proc. jaunesnių) bei neleistinoje vietoje gatvę kertantys pėstieji (53,8 proc. visų vairuotojų ir 68 proc. jaunesnių).

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, jog dėl tokios situacijos iš dalies kalta patirties stoka, tačiau visiškai realu, kad jaunesnės kartos atstovai tiesiog kitaip supranta eismą.

„Dalį tokio jaunų vairuotojų dirglumo galima paaiškinti mažesniu patyrimu bei tuo, kad atvykusius iš mažesnių miestų ar miestelių dažnai baugina intensyvus didmiesčių eismas. Vairuotojo pažymėjimą mažesniame mieste gavęs vairuotojas gali stipriai stresuoti dėl įvairių netikėtų ar kelių eismo taisyklėse tiesiogiai neaprašytų situacijų, taip pat dėl akivaizdaus jų nesilaikymo, ar, pavyzdžiui, dėl Vilniuje įsigalinčio intuityvaus vairavimo, ignoruojant perspėjimo signalus“, – svarsto A. Žiukelis.

Vienintelės dvi kategorijos, kuriose vairuojantys moksleiviai bei studentai patiriamo streso kiekiu nusileidžia kitoms apklaustųjų grupėms, yra staigiai tarp juostų manevruojantys ir agresyviai iš galo privažiuojantys vairuotojai.

„Turime įdomų paradoksą: vairuotojai iki 25 metų 2015–2016 sukėlė 11,98 proc. eismo įvykių, daugiau nei bet kokia kita grupė, tačiau tuo pačiu yra ir tie, kurie kitų klaidas pastebi dažniausiai. Tai tik įrodo, kad išlaikyti vairavimo egzaminą ir išmokti vairuoti natūralioje aplinkoje – du skirtingi dalykai. Statistika moksleivių ir studentų klausimu paradoksali: visas taisykles jie išmoko dar visai neseniai, tad natūralu, jog yra mažiau tolerantiški kitų nusižengimams, tačiau kita vertus, iki galo neperpratę eismo kultūros specifikos, jie patys ir yra dažniausiai klystantys“, – sako A. Žiukelis.

Anot BTA specialisto, šviežiai „iškepti“ vairuotojai, stokojantys vairavimo įgūdžių ir itin griežtai besilaikantys kelių eismo taisyklių, – tai tik viena jaunų vairuotojų kategorija. Kita dalis – be galo savimi pasitikintys jauni žmonės, kurie bet kokia kaina mėgina pasidemonstruoti ir kelyje atkreipti į save dėmesį.

„Šio antrojo tipo jaunieji vairuotojai dažniausiai jau būna prakutę, apsipratę su didžiųjų miestų eismo specifika, ir įgavę daugiau patirties. Tačiau neretai pernelyg didelis pasitikėjimas savimi, prasilenkiantis su realiais įgūdžiais, gali būti itin skaudžių nelaimių priežastimi“, – sako BTA atstovas.

Pasak jo, nors keliuose chaoso daugiausia rugsėjį, tačiau kelių metų BTA draudimo statistika rodo, jog jauni vairuotojai didmiesčiuose daugiausiai eismo įvykių sukelia ne rugsėjį, o spalį.

„Nuo rudens tiek su pasimetusiais, tiek su nepagrįstai agresyviai važinėjančiais jaunais vairuotojais neišvengiamai susidursime dažniau. Eismas rugsėjo pirmosiomis savaitėmis ir taip itin chaotiškas, tad teks būti pakantesniems ir žvelgti kolegiškai bei susitaikyti, kad šis periodas tiesiog praeis. Kita vertus, stresuojantiems studentams rekomenduočiau neskubėti riedėti į gatves, ypač piko metu. Sulaukite savaitgalio, kai eismas ne toks intensyvus, ir tuomet pamėginkite įveikti pačius svarbiausius ir reikalingiausius maršrutus, pasirinkite, kuris kelias jums patogiausias, reikalaujantis mažiausiai sudėtingų manevrų ar žiedinių sankryžų“, – rekomendacijomis pradedantiems vairuotojams dalinasi A. Žiukelis.

Birželio 2–10 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto tyrimo metu apklausti 1005 įvairiose Lietuvos vietose gyvenantys žmonės.

 

BTA informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka