Kaip elgtis degalinėje užsidegus automobiliui?

liepos 09 02:45 2013 Spausdinti straipsnį Patirtis

Pirmadienį į vieną iš Vilniuje esančių „Statoil“ degalinių įvažiavęs automobilis, iš kurio virste virto dūmai, sukėlė degalinės darbuotojus, gaisrininkus bei saugos tarnybą ant kojų. „Statoil‘‘ darbuotojams teko gesinti automobilį bei jo keleivį, taip pat pasirūpinti į degalinę užsukusių klientų evakuacija. Toks išbandymas darbuotojams buvo pateiktas gaisro gesinimo pratybų metu.

„Siekiame užtikrinti aukščiausius sveikatos, saugumo bei aplinkosaugos standartus, tuo tarpu tokios situacijos, kai į degalinę užsuka degantis automobilis – nors ir retos, tačiau realios. Degalinėse gaisro pavojus vertinamas labai jautriai, todėl darbuotojų pasiruošimas suvaldyti tokias ekstremalias situacijas būtinas. Būtent dėl šios priežasties buvo organizuoti mokymai, kurių metu 400 degalinių darbuotojų visoje Lietuvoje įgijo ne tik teorinių žinių, bet ir realiai mokėsi kovoti su ugnimi“, – pasakoja „Statoil Fuel & Retail Lietuva” generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius.

Pratybų metu į „Statoil“ degalinę įvažiavo automobilis, iš kurio rūko dūmai. Gaisro židinys buvo po variklio kapotu. Iš automobilio iššokus degančiam keleiviui, vienas degalinės darbuotojas puolė jį gesinti nedegiu audeklu, tuo tarpu kitas, iškvietęs gaisrininkus ir apsaugos tarnybą, bėgo gesinti automobilio. Po poros minučių atvykusi apsaugos tarnybos komanda užblokavo įvažiavimą į degalinę ir evakavo klientus, o gaisrininkai – perėmė automobilio gesinimo darbus.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Operatyvaus valdymo valdybos viršininko Kęstučio Aginto, pernai Lietuvoje transporto priemonėse kilo daugiau kaip 1,1 tūkst. gaisrų, šiemet per šešis mėnesius – 512. Nuo 2004 m. Lietuvoje degalinių pastatuose bei jų teritorijose kilo 21 transporto priemonių gaisras. „Dažniausiai automobiliai užsidega dėl elektros instaliacijų gedimų, kiek rečiau – kuro tiekimo sistemos arba dujų įrangos gedimų. Norėdami išvengti gaisrų, vairuotojai turėtų nuolatos rūpintis automobilio saugumu“, – pasakoja Kęstutis Agintas.

Dažniausia klaida – bijoma atidaryti variklio gaubtą

„Statoil“ masinių mokymų projektą vykdantis UAB „Gaisriniai tyrimai“ direktorius Vytautas Valaitis pataria, kaip elgtis užsidegus automobiliui. „Išjungus automobilio variklį ir neištraukus iš spynelės raktą pirmiausia reikia surasti variklio gaubto atidarymo rankenėlę ir gaubtui atšokus į tarpelį gesintuvu purkšti miltelių. Numalšinus pirmąją ugnį, užsidėjus apsaugines pirštines reikia surasti rankenėlę gaubto atidengimui ir viena ranka lėtai keliant gaubtą, kita gesinti ugnį. Atidengus gaubtą ugnį reikia pradėti gesinti tikslingai, t. y. gesintuvu purkšti ten, kur liepsnoja ugnis. Gaisrą užgesinus, kad dėl trumpo elektros sujungimo nekiltų naujas gaisras, reikia atjungti akumuliatorių“, – pasakoja V. Valaitis. Pasak V. Valaičio, dažniausia klaida – kai baiminamasi atidaryti gaubtą ir gesintuvu pradedama purkšti ant gaubto viršaus arba ugnis pradedama gesinti iš apačios. Tokiose situacijose norisi viską padaryti greitai, tačiau skubėjimas neretai pakiša koją – vairuotojai supanikuoja ir neberanda gaubto kabliuko, o galiausiai jį suradę gaubtą atidaro per greitai. Tuomet deguonies gavusi ugnis dar labiau įsiplieskia.

Darbuotojų mokymams – 400 tūkst. litų

Masiškiausi gaisrinės saugos mokymai „Statoil“ degalinėse prasidėjo dar metų pradžioje ir vyko keliais etapais. Visų pirma, 400 darbuotojų įgijo teorinių žinių apie gaisrų kilimo priežastis, prevenciją, tinkamą elgesį užsiliepsnojus automobiliui bei praktiškai mokėsi gesinti įvairių tipų gaisrus, antra, darbuotojai savo žinias pasitikrino pratybose, kurių metu imituojami gaisro atvejai. Iš pradžių gaisrus pradeda gesinti darbuotojai, vėliau prisijungia pagalbos prašymą gavę konkretų rajoną saugantys ugniagesiai gelbėtojai. Planuojama, jog į pratybas įsitrauks apie 70 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Tai puiki proga pasitikrinti, kaip darbuotojams ir ugniagesiams sekasi ekstremalias situacijas spręsti kartu.

Projekto metu visi partneriai vyko į Oslo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą semtis naudingos patirties iš kolegų Norvegijoje. Šiam apie 400 tūkst. litų vertės gaisrinės saugos mokymų projektui 90 proc. lėšų skiria Norvegijos vyriausybės fondas „Norway Grants“ ir „Innovation Norway“, likusius 10 proc. investuoja „Statoil Fuel & Retail Lietuva“.

Ingos Juodytės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.