Kaip elgtis patyrus eismo įvykį su neapdrausta transporto priemone?

rugpjūčio 23 04:01 2017 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Per pastaruosius penkerius metus neapdraustomis transporto priemonėmis vidutiniškai sukeliama iki pusantro tūkstančio eismo įvykių, trečdalis jų įvyksta ne Lietuvoje. Draudikai ragina tokiame eismo įvykyje žalą patyrusius vairuotojus imtis įprastų veiksmų patirtos žalos kompensavimui, o ne tartis ar derėtis su privalomojo draudimo neturinčio automobilio valdytoju.

Vieni pamiršta, o kiti – siekia sutaupyti

Kelių transporto priemonių registro duomenimis, šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje beveik dešimtadalis visų registruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad šalies keliuose ir gatvėse važinėjo ar, geriausiu atveju, garažuose ir kiemuose stovėjo maždaug 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių.

Privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių keliuose pasitaiko dėl įvairių priežasčių – vieni užsimiršta ir praleidžia draudimo terminą, kiti tikisi sutaupyti, treti iš aplaidumo numoja ranka į draudimo prievoles ir rizikuoja.

Siūlymas registruoti įvykį vėlesne data – ne išeitis

„Patyrus eismo įvykį, papildomų nemalonumų turi abu vairuotojai – tiek vairavęs neapdraustą transporto priemonę, tiek nuo jo nukentėjęs. Mūsų patirtis rodo, kad neapdraustų transporto priemonių vairuotojai yra linkę imtis nesankcionuotų veiksmų – siūlo susitarti gražiuoju, pasirašyti neaiškius susitarimus. Dar vienas tipiškas scenarijus – žalą patyrusiems siūloma palaukti, kol kaltininkas apdraus savo transporto priemonę, ir  tik tada registruoti eismo įvykį vėlesne data. Primygtinai patariame nepriimti tokių pasiūlymų ir nepasirašyti jokių fiktyvių eismo įvykių deklaracijų. Taip ne tik rizikuojama negauti draudimo išmokos, bet ir galima tapti neteisėtos veiklos bendrininku“, – sako Rimvydas Pocius, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas.

Eismo įvykį sukėlus neapdraustai transporto priemonei, nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Atlyginti nuostoliai vėliau regreso tvarka yra išieškomi iš neapdraustos transporto priemonės savininko arba ją vairavusio ir avariją sukėlusio vairuotojo.

Eismo įvykiui galioja įprastos deklaravimo procedūros

Vidutinė neapdraustos transporto priemonės padaryta žala Lietuvoje siekė 887 eurus.

„ERGO Insurance“ atstovo teigimu, patyrus eismo įvykį su neapdrausta transporto priemone, reikėtų laikytis įprastos eismo įvykio deklaravimo procedūros – kviesti policiją ir fiksuoti eismo įvykį. Policijos pareigūnams nustačius faktą, kad kaltininkas nebuvo apsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais išrašais per tris darbo dienas turi kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri Lietuvoje draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Tokiu atveju bus įvertinti nuostoliai ir atlyginta žala, kurią padarė neapdraustą transporto priemonę vairavęs asmuo.

Gresia baudos

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad transporto priemonė privalo būti apdrausta tol, kol yra įregistruota, nepriklausomai nuo to, ar ja naudojamasi. Nesilaikant šios prievolės, gresia administracinė atsakomybė ir baudos.

Nuo šių metų pradžios už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos didėjo maždaug trimis su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų.

Visgi įstatymuose yra numatomos aplinkybės, kuriomis galima laikinai nesinaudoti privalomuoju draudimu. Tai galioja tais atvejais, kai yra gautas „Regitros“ leidimas dėl dalyvavimo eisme sustabdymo (kai, pavyzdžiui, motociklu neketinama važinėti šaltuoju metų laiku), arba kai transporto priemonės savininkas turi draudimo bendrovės sutikimą atleisti nuo draudimo įmokų mokėjimo, jei transporto priemone nebus važinėjama ilgiau nei vieną mėnesį.

ERGO informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka