by Lina | 20 gruodžio, 2021 6:35 am
Lietuvos keleivių vežimo asociacija surengė virtualų susitikimą su Latvijos keleivių vežėjų asociacijos atstovais, per kurį aptarė įvairius klausimus. Vienas jų – kaip kaimyninės šalies regioninis transportas pritaikytas žmonėms, turintiems skirtingas negalias.
LKVA prezidentas Gintaras Nakutis pabrėžė, jog Lietuvoje Susisiekimo ministerija sudarė darbo grupę dėl transporto priemonių pritaikymo žmonėms su negalia kriterijų. Šiuo metu vyksta darbo grupės posėdžiai, kur kalbama apie reikalavimus, kaip užtikrinti transporto priemonių pritaikymą klausos, regos, intelekto ir judėjimo poreikių turintiems žmonėms. „Įdomu sužinoti, kokia situacija yra kaimyninėje šalyje“, – sakė G. Nakutis.
Pasak Latvijos keleivių vežėjų asociacijos vadovo Ivo Ošeneks, regioninis transportas, į kurį įeina tiek keleivių vežimas priemiesčio, tiek tolimojo susisiekimo maršrutais, yra dotuojamas. Konkursus vežti vienu ar kitu maršrutu skelbia Autotransporto direkcija, kuri yra maršrutų tinklo valdytoja, ji nustato kainas, kuriomis turi būti vežami keleiviai, numato nuostolius, kuriuos patirs vežėjas veždamas vienu ar kitu maršrutu.
Konkursuose numatyti reikalavimai transporto priemonių kokybei, jų amžiui, taip pat kaip jos turi būti pritaikytos individualių poreikių turintiems žmonėms. „Keleivinio transporto įmonė konkurse gali gauti daugiau taškų, jei pateikia aukštesnius ekologinius standartus atitinkančias transporto priemones, taip pat jei turi daugiau autobusų su žmonėms su individualiais poreikiais turinčia įranga ar dviračių laikikliais. Yra nuostatų, kurias būtina įvykdyti – tai elektroninės švieslentės, stotelių pranešimai vaizdu ir garsu, sėdynės turi būti pažymėtos Brailio raštu“, – sakė I. Ošeneks.
Latvijos keleivių vežėjai pasakojo, jog iš pradžių konkurso sąlygose buvo numatyta, jog žmonėms su skirtingomis negaliomis, taip pat – ir judėjimo, turi būti pritaikyti visi autobusai, juose turėtų būti dvi ar net trys vietos neįgalojo vežimėliui pasistatyti.
„Surinkome informaciją iš vežėjų, kiek žmonių su negalia vežama per mėnesį, metus. Apskaičiavome, kiek viena vieta neįgaliajam vežimėlyje kainuotų valstybei, kiek atsieitų įrangos montavimas. Priminėme, jog visa tai bus įtraukta į vežimo savikainą, todėl dotacijų vežėjams reikės daugiau. Pamažu reikalavimai keitėsi. Paskutinė nuostata – jei vežėjas veža keleivius 8 reisais, vienas autobusas privalo būti pritaikytas vežti žmones neįgaliųjų vežimėliuose. Konkurso sąlygose numatytas plotas, kiek turi būti skirti vietai žmogui vežimėlyje“, – pasakojo latvių vežėjas Aldis Rutkis.
„Melatlux“ vadovas Maris Gailis priminė, jog Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, infrastruktūra nėra pritaikyta patogiai keliauti žmonėms neįgaliojo vežimėliuose. „Jei paimsime žmogų neįgaliojo vežimėlyje stotyje, teks jį išleisti kaime, kur nėra jokio šaligatvio. Ką jam daryti toliau? Mano supratimu, kur kas geriau įmonėms įsigyti žmonėms su negalia vežti skirtų mikroautobusų, kurie galėtų juos nuvežti nuo durų iki durų“, – kalbėjo latvis.
Jo teigimu, priemiesčio maršrutais vežančių autobusų durys platesnės, todėl juos pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia vežti yra paprasčiau. „Vis dėlto ir tokį autobusą perdaryti atsieitų apie 10 tūkst. eurų. Turistinio autobuso perdirbimas jau kur kas brangesnis, atsieis apie 25-30 tūkst. eurų. Be to, tokie pertvarkymai kenkia autobuso konstrukcijai. Be abejo, už užsakovo pinigus galima padaryti viską, bet tai yra nepatogu, brangu. Galiu pasakyti – mūsų autobusuose įrengti liftai praktiškai nenaudojami, jie rūdija. Be to, vienos vietos įrengimas žmogui neįgaliojo vežimėlyje „atima“ keturias sėdimas vietas. Jei vežimėliai – du, susidaro jau aštuonios. Tai bus geras, patogus autobusas žmonėms su negalia, o kur kiti keleiviai? Kiek kartų tos vietos per metus bus užimtos? Mano supratimu, už pinigus, skirtus perdaryti turistinius autobusus, derėtų įsigyti šimtą mikroautobusų, kuriais patogiai būtų galima vežti žmones su negalia nuo taško A iki taško B“, – sako Latvijos vežėjas.
Latvijos keleivių vežėjams pavyko įrodyti, jog visų autobusų perdarymas vežti žmonės su judėjimo negalia būtų pernelyg brangus, todėl konkursų reikalavimuose neliko nuostatos, jog būtina pritaikyti žmonėms su neįgaliojo vežimėliais vežti visus autobusus.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Source URL: http://ebus.lt/kaip-latvijos-tolimojo-susisiekimo-autobusai-pritaikyti-zmonems-su-negalia/
Copyright ©2024 Ebus.lt unless otherwise noted.