Karolis Dekeris: galbūt atėjo metas skirti viešajam transportui didesnį finansavimą?
by Lina | 10 gegužės, 2021 4:01 am
Iki 2030-ųjų Lietuva, lyginant su 2005 m. rodikliu, įsipareigojo sumažinti CO2 emisijas 9 procentais. Ar šie tikslai – realūs? Pabandysime atsakyti, remdamiesi skaičiais.
Tais geraisiais 2005-aisiais Lietuvos transporto sektoriaus CO2 emisijos tesiekė 4,44 mln. tonų CO2. Mūsų tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą iki 4 mln. tonų, tai yra, tais „tik 9 procentais“.Tikslas po truputį virsta iššūkiu, kai supranti, kad dabar transporto sektorius per metus išmeta apie 6,1 mln. tonų CO2.
Turime dar vieną „bet“. Susisiekimo sektoriuje kurą degina ir krovininiai automobiliai, atvežantys žaliavas ir prekes. Jų kilometrai, kaip ir mūsų vartojimas, nesiliovė augę. Krovinius gabenantis transportas iškastinį kurą panašia apimtimi degins ir toliau…
Taigi ne kas kitas, o lengvųjų automobilių savininkai turės sudeginti beveik 840 milijonu litrų degalų mažiau, nenuvažiuoti beveik 11 milijardų (taip milijardų kilometrų), kad CO2 išmetimą per metus sumažintume daugiau nei 2 milijonais tonų. Sutinku, tai dideli ir kartu – mažai ką tepasakantys skaičiai, todėl pamėginkime juos išversti į visiems suprantamus.
Jei vidutinis mūsų automobilis per metus nurieda 12 tūkst. km, 2030-ų tikslui pasiekti šalyje turėtų nelikti daugiau nei 800 tūkst. automobilių. Priminsiu, šiuo metu lengvųjų automobilių turime 1,6 mln. Taigi, į metalo laužą turėtume priduoti kas antrą (1 iš 2) iškastiniu kuro varomą automobilį.
Neabejoju, ne vienas jūsų su šypsena veide smeigia kritišką klausimą: „o kaip elektromobiliai?“ Kaip tik e.mobilumui skiriama antra „i.kvietimo pamąstyti“ dalis.
Transporto elektrifikacija, nežiūrint į šalutinius jos padarinius, tikrai padės mažinti tiesiogines transporto CO2 emisijas. Tik padės tiek, kiek vidutinis lietuvis išgalės įpirkti jo poreikius tenkinantį elektromobilį. Šiuo metu Lietuvoje tokių įregistruota kiek mažiau nei 3 tūkstančiai.
Žemiau lentelėje pateikiu labai preliminarų skirtingu kuru varomų lengvųjų automobilių išlaidų vienam kilometrui palyginimą ir kiek jos keistųsi, brangstant iškastiniam kurui. Trumpai tariant, net ir padvigubėjus kuro kainai, dabartinėmis sąlygomis elektromobilis išliktų brangesnis už iškastiniu kuru varomą atitikmenį. Todėl tikėtina, kad pamatysime kitokias priemones, nukreiptas iš esmės padaryti naudojimąsi senais automobiliais brangesniu nei elektromobiliu, ir jei pastangos nuoširdžios, šias lėšas skirti elektromobilių ir viešojo transporto paslaugų pasiūlos didinimo finansavimui.
2020 metais įregistruota 40 tūkst. naujų ir 140 tūkstančių senų automobilių. Deja, elektrinių – vos keli šimtai. Net šalies populiariausia automobilių dalinimosi platforma atsisakė elektromobilių pasiūlos. Jei jų populiarumas pradėtų drastiškai augti (o tam tikrai neužteks 4000 eurų subsidijos), pačiu optimistiškiausiu atveju 2030 galėtume svajoti turėti 200 tūkst. elektromobilių. Tačiau tiek tikslui pasiekti neužteks…
Be to, nederėtų pamiršti, kad ne visa elektromobilio elektra pagaminama vandens, vėjo ar saulės. Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje naudojamos elektros energijos kilovatvalandei (kWh) pagaminti CO2 emisijas, kuklus elektromobilis sunaudotai energijos generuoja 50-60 g CO2/km. Tai yra 120-130 g mažiau nei vidutinis benzininis ar dyzelinis. Jei prisipirkę elektromobilių transporto sektoriuje CO2 emisija neskaičiuojama, tai energetikos sektorius su išaugusia elektros energijos paklausa ir ją sekančia tarša turėtų rasti būdą energija šalį aprūpinti išmetant mažiau dujų. Reikia vertinti ir didžiulius elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai reikalingus skaičius. Nesinorėtų, kad šią įrangą apmokėtų automobiliais nesinaudojantys mokesčių mokėtojai.
Visgi turėtų būti kažkaip dar kitaip. Dalis mūsų, be abejonės, įsigis elektromobilius. Įperkamesniu elektromobiliu į tolimas keliones neprisivažinėsi, todėl mažės metinė rida ir tarša. Dalis naudosis senais, bet važinės mažiau. Kiti iš naujo atras dviračius ir viešąjį transportą. Daugiau žmonių vaikščios, gyvens lokalesnį gyvenimą, bus sveikesni, o mūsų miestai gyvesni ir saugesni. Jau dabar galima bent kartą ar du per savaitę palikti automobilį prie namų ir į darbą važiuoti autobusu ar dviračiu. O gal to ir pakaks?
Mėginant nuspėti ateitį, vertėtų atsakyti sau į klausimą: ar pasiruošęs mūsų viešasis transportas keleivių sugrįžimui? Ar jam skiriamas deramas dėmesys? Kiti gali atsakyti į kitą klausimą – ką reikės daryti su gausybe automobilių stovėjimo aikštelių? Juk aplink matytume dvigubai mažiau automobilių nei dabar. Gal atėjo laikas jau dabar skirti ženkliai didesnį finansavimą viešajam transportui? Juk liko ne tiek daug laiko manevrams.
Tie 9 procentai – ambicingas iššūkis. Bet juk tikslai tokie ir turi būti… Tik ar tikrai gerai juos suprantame ir ruošiamės?
Karolis Dekeris
Source URL: http://ebus.lt/karolis-dekeris-galbut-atejo-metas-skirti-viesajam-transportui-didesni-finansavima/