Keleivinio transporto taryba sutarė darbuotis aktyviau

by Lina | 26 sausio, 2018 6:24 am

Kauno autobusų stotyje susirinkę asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto tarybos nariai sutarė rinktis kiekvieną mėnesį. Visiems vežėjams aktualios temos, kurias ketinama svarstyti, bus parenkamos iš anksto.

 

 

 

 

Aktualiausios problemos

Pasak asociacijos „Linava“ viceprezidento, Tauragės autobusų parko direktoriaus Rimanto Martinavičiaus, šiuo metu tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančioms įmonėms ypač aktualus leidimų maršrutams pratęsimo klausimas. Kol kas Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) numačiusi pratęsi leidimus dabartiniams vežėjams, terminas – penkeri metai.

Mieste keleivius vežantiems vežėjams svarbūs būsimi viešųjų pirkimų konkursai. „Neseniai buvome susitikę su Lietuvos savivaldybių asociacijų vadove Roma Žakaitiene. Sutarėme surengti seminarą dėl situacijos vietiniuose vežimuose. Pasikviesime teisininkus, viešųjų pirkimų specialistus. Seminare bus kviečiami dalyvauti tiek vežėjai, tiek savivaldybių atstovai. Kalbėsime apie tai, kad viešųjų pirkimų sąlygos turėtų būti tokios, kad būtų užkirsta galimybė ateiti į rinką avantiūristams, atsitiktiniams veikėjams. Tikimės vienaip ar kitaip šiuos klausimus išspręsti“, – sakė R. Martinavičius.

Pasak asociacijos „Linava“ vyr. specialisto Jevgenijaus Stolovickio, neseniai „Linavos“ atstovai buvo susitikę su Verslininkų konfederacijos atstovais, kur taip pat kalbėjo, kaip apginti Lietuvos rinką nuo užsienio vežėjų. „Konfederacijos atstovai mums užtikrino paramą, taip pat šiuo metu rengiame raštą konfederacijai dėl viešųjų pirkimų įstatymo. Jame lyg ir numatyta vidaus sandorių galimybė, tačiau yra tiek sąlygų, kad jie tampa neįmanomi. Bandysime siūlyti įstatymo svarstymą ir inicijuoti 10-ojo straipsnio pakeitimą“, – kalbėjo J. Stolovickis.

R. Martinavičius priminė, jog keleivių vežėjai neįsisavino europinių lėšų dėl transporto priemonių pritaikymo žmonėms su negalia. „Vienai transporto priemonei šiam tikslui pritaikyti gali būti skiriama iki 15 tūkst. eurų. Siūlyčiau keleivių vežėjams pagalvoti ir apie neįgaliuosius“.

Išrinkti tai, kas svarbiausia

Pasak R. Martinavičiaus, Keleivinio transporto tarybai derėtų išsirinkti svarbiausias kryptis, ties kuriomis reikėtų dirbti, atskirti pagrindinius tikslus nuo šalutinių. „Mums vienodai svarbios ir tolimojo, ir priemiesčio, ir miesto maršrutais vežančių vežėjų problemos. Šių vežėjų tikslai vieni kitiems neprieštarauja, todėl turime problemas spręsti visi kartu“, – sakė viceprezidentas.

Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas pasiūlė, kad Keleivinio transporto taryba galėtų rinktis kartą per mėnesį, iš anksto numatytu laiku. „Turėtume iš anksto dvylika būsimų datų, numatytume klausimus, kuriuos svarstysime“.

Jonavos autobusų parko direktorius Otaras Urbanas pasiūlė numatyti konkretų laiką – pavyzdžiui, kiekvieno mėnesio trečiąjį ketvirtadienį. „Iš dvylikos dabar tarybai priklausančių žmonių kvorumas tikrai susidarys. Klausimų aptarti neabejotinai prisirinks. Teisės aktai nuolat keičiami ir papildomi, turime apie tai žinoti iš anksto, kad nuolat jaustume „pulsą“, nesužinotume apie pakeitimus tik tada, kai jau nieko nebeįmanoma pakeisti“, – sakė O. Urbanas.

Pasak bendrovės TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, būsimas svarstyti temas būtų galima aptarti internetu, iš anksto suformuoti klausimus būsimam susirinkimui.

L. Skardžiukas siūlė kiekvienam susirinkimui sugalvoti temą, prireikus kviestis specialistus iš LTSA, Konkurencijos tarybos, teisininkus.

J. Stolovickis pritarė, kad temos turi būti numatomos iš anksto. „Kartais priimami įstatymai, kurie, atrodo, mums neaktualūs. Tačiau vėliau pamatome, kad jie aktualūs, ir net labai. Neįstengiu perskaityti visų priimamų įstatymų, todėl manau, kad labai pagelbėtų patyręs teisininkas. Didelės įmonės turi teisininkus, kurie domisi naujovėmis. Būtų gerai, jei jie numatytų galimus pavojus ir apie juos praneštų vežėjams. Tuomet žinotume, ką kvietsi į kitą posėdį, kur yra problema“, – sakė „Linavos“ atstovas.

„Gavę informacijos, galėtume išsyk ja pasidalinti su kolegomis, galbūt kažkas tą klausimą galėtų išnagrinėti plačiau. Būtų gerai, jei informacija nebūtų padrika, kad teisininkai nuolat sektų situaciją versle“, – siūlė O. Urbanas.

L. Skardžiukas pasiūlė vežėjams pasisamdyti patyrusį ir keleivinį transporto verslą išmanantį teisininką, kuriam solidariai galėtų mokėti atlygį visos keleivinio transporto įmonės. „Jis turėtų nuosekliai dirbti. Toks teisininkas specializuotųsi keleiviniame transporte, išmanytų visas problemas. Tik tada galėtume tikėtis rezultato“.

„Kautros“ atstovas Mindaugas Platūkis siūlė sudaryti sąmatą, kiek toks teisininkas kainuotų, priimti sprendimą dėl jo paslaugų finansavimo. „Jei visi vežėjai tai darytų solidariai, sumos tikrai nebūtų didelės“, – mano M. Platūkis.

Šiam sprendimui pritarė ir kiti Keleivinio transporto tarybos nariai.

Klausimai kitam tarybos posėdžiui

Juos pasiūlė L. Skardžiukas. Pasak jo, svarstant PVM klausimą, buvo užsiminta apie 5 proc. tarifą keleiviniam transportui. „Vėliau ta mintis dingo. Tačiau jei panašus klausimas kiltų dar kartą, turėtume turėti nuomonę šiuo klausimu, priimti sprendimą, siekti didesnės lengvatos ar ne“, – sakė „Kautros“ vadovas.

Kitos temos – dėl Darbo kodekso ypatumų transporte ir kasų aparatų autobusuose. Pasak L. Skardžiuko, apie ypatumus kalbėti yra ką, taip pat labai svarbus ir kasos aparatų klausimas.

„Galbūt būtų galima panaikinti fiskalizavimą keleiviniame transporte, sukurti naują atsiskaitymo sistemą. Kasos aparatai „protingėja“, galbūt informacija iš kasos aparatų išsyk galėtų nukeliauti į „debesis“, iš ten – į atitinkamas institucijas. Tai būtų vežėjams gerokai patogiau. Dabartiniai kasos aparatai stabdo verslą“, – mano L. Skardžiukas.

Jo teigimu, šiuoje srityje vis dar labai daug biurokratijos, be to, vežėjų naudojami kasos aparatai brangūs, jie kainuoja apie 3 tūkst. eurų, kai įprasti – vos 300 eurų. „Galbūt galėtume rasti galimybę nupirkti kasos aparatus visiems vežėjams už ES lėšas, kad pirkimas vyktų centralizuotai. Visi vežėjai naudoja vienodus kasos aparatus. Jei turėsime išmaniuosius kasos aparatus, galime sujungti juos į vieningą sistemą ir turėti įvairių privalumų. Galbūt pirkimus būtų galima organizuoti per „Linavą“, – sako L. Skardžiukas.

J. Stolovickis siūlo šią problemą spręsti laipsniškai, iš pradžių aptarti su vežėjais, vėliau – su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais, taip pat tais, kurie rengia europinių pinigų įsisavinimo projektus.

Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas priminė, jog gegužės mėnesį VMI jau atliko apklausas apie virtualius kasos aparatus, reiškia, kažkas šiuo metu jau daroma valstybės lygmeniu.

Pasak A. Indrašiaus, vežėjams, vežantiems keleivius tarptautiniais maršrutais, aktualus ir eilių pasienyje klausimas. Šiuo metu reguliariais maršrutais vežantys autobusai turi stovėti tose pačiose eilėse, kaip ir vežantys užsakomaisiais maršrutais. „Pasitaiko, kad keleiviai vėluoja į keltą, lėktuvą. Anksčiau reguliariais maršrutais vežantys autobusai buvo praleidžiami be eilės. Galbūt būtų galima sugrąžinti šią tvarką?“, – klausė A. Indrašius.

Dar viena problema – skirtingi lengvatomis besinaudojančių žmonių pažymėjimai. „Dedame daug pastangų, kad jie būtų suvienodinti. Deja, rezultato pasiekti taip ir nepavyko. Kiekviena ministerija išduoda vis skirtingo pavyzdžio dokumentus“, – teigia J. Stolovickis.

Susirinkimo pabaigoje „Kautros“ atstovai pristatė susirinkusiems būsimos Vilkaviškio autobusų stoties projektą. „Mums jau nebepakanka įsigyti naujų autobusų. Reikia ir IT sprendimų, ir infrastruktūros objektų“, – pabrėžė L. Skardžiukas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

Source URL: http://ebus.lt/keleivinio-transporto-taryba-sutare-darbuotis-aktyviau/

---