Keleivinio transporto taryba svarstė aktualiausius klausimus

by Lina | 3 liepos, 2015 5:46 am

[1]Liepos 2-ąją į asociacijos „Linava“ Mokymo centrą rinkosi Keleivinio transporto tarybos nariai. Susirinkime dalyvavo susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto skyriaus vedėjas Jaunius Jasiūnas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas Vidmantas Žukauskas, asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, kiti svečiai. Svarstyti aktualiausi pastarojo meto klausimai.

 

Vienas iš svarbiausių – planuojama konferencija viešojo transporto klausimais, kurią ketinama surengti rugsėjo mėnesį. „Mūsų tikslas – įvertinti dabartinę situaciją keleivinio transporto srityje. Taip pat norėtųsi išklausyti keleivius, todėl į susirinkimą žadame kviestis ne tik valdžios atstovus, keleivinio transporto specialistus, bet ir Nacionalinės keleivių asociacijos atstovus“, – aiškina asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Eugenijus Stolovickij. Pasak jo, norėtųsi, kad keleivių vežėjams aktualūs klausimai būtų aptarti viešai.

A. Žvaliauskas pažadėjo, jog Susisiekimo ministerija teiks visą įmanomą pagalbą rengiant konferenciją. „Svarbu, kad būtų sukurta visa keleivių vežimo sistema, suderinant autobusų eismą su geležinkelių, lėktuvų tvarkaraščiais. Apie visa tai derėtų kalbėti konferencijoje“, – sakė A. Žvaliauskas.

Apie situaciją „Linavoje“

J. Stolovickij pristatė informaciją apie asociacijos „Linava“ XXVII-ąjį (pakartotinį) kongresą. „Kongrese priimti labai svarbūs asociacijai sprendimai: išrinktas naujas prezidentas, patvirtinti nauji įstatai, biudžetas. Tikimės, jog nuo šiol „Linava“ vėl pradės normaliai dirbti, krizė baigėsi“, – kalbėjo E. Stolovickij.

[2]Asociacijos viceprezidentas Rimantas Martinavičius pasidžiaugė, kad vežėjai šįkart buvo aktyvūs, o abu kongresai kainavo gerokai pigiau nei ankstesnieji. „Kelias, kuriuo pasuko „Linava“, yra teisingas. Tikėkimės, kad dirbant kartu, pavyks pasiekti teigiamų rezultatų“, – sakė R. Martinavičius.

„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pasidžiaugė užsimezgusiais glaudžiais ryšiais su Keleivinio transporto taryba. „Bendradarbiavimas su jumis padeda geriau suvokti keleivinio transporto problemas. Permainos asociacijai buvo būtinos. Šiuo metu ieškome naujo generalinio sekretoriaus, norėtųsi, kad jis nebūtų dirbęs „Linavoje“, kad galėtų įnešti į asociaciją naujų vėjų“, – kalbėjo E. Mikėnas.

Jis taip pat paragino keleivininkus būti aktyviais, kreiptis į prezidentą visais rūpimais klausimais bei pažadėjo visokeriopą pagalbą sprendžiant svarbiausias keleivinio transporto problemas.

Pagerėjusiais santykiais su „Linava“ pasidžiaugė ir susisiekimo viceministras. „Vežėjų valia mums – šventas dalykas. Neturime jokių asmeniškumų, su visais pasirengę dirbti bei bendradarbiauti. Tą patį galiu pasakyti ir apie kitų institucijų vadovus“, – teigė A. Žvaliauskas.

ES fondų lėšos – paskirstytos

Viceministras taip pat kalbėjo apie lėšas, kurias žadama skirti iš ES fondų ekologiškoms transporto priemonėms pirkti. „Pinigai tarsi paskirstyti, tačiau projektų aprašai dar neparengti. Vis dar nesulaukiame atsakymo iš Finansų ministerijos, kuri iki šiol neapsvarstė šio projekto. Tikimės, jog aprašai bus parengti jau šių metų rudenį, o naujų autobusų vežėjai sulauks kitą vasarą. Išsamiau apie lėšų paskirstymą bus galima kalbėti konferencijoje rudenį“, – žadėjo A. Žvaliauskas.

Pasak jo, kol kas neaišku, kokiais kriterijais remiantis lėšos bus dalijamos regionams. „Paskirstyti lėšas rekomenduosime savivaldybėms. Savivaldybių atstovai turės įvertinti, ar galės skirti savų lėšų, ar galės tinkamai įsisavinti investicijas. Bus atsižvelgiama, kokias funkcijas autobusų parkai atlieka. Būtų blogiausia, jei lėšos būtų paskirstytos aritmetiniu principu“, – sakė A. Žvaliauskas.

Jo teigimu, regionų vežėjai ekologiškiems autobusams pirkti galėtų skelbti vieną konkursą – tuomet transporto priemonės kainuotų pigiau. „Svarbu, kad europinės lėšos būtų panaudotos viešojo transporto paslaugai tobulinti“, – teigė A. Žvaliauskas.

Penkiems didiesiems miestams lėšų bus skirta maždaug šimtui naujų autobusų įsigyti. Miestų vadovai turės apsispręsti, kokios rūšies transporto priemones pirkti – jei bus pasirenkami elektriniai autobusai, teks skirti lėšų ir infrastruktūrai įrengti, įkrovimo stotelių tinklui sukurti.

Viceministras taip pat pateikė informaciją ir apie Darnaus judumo mieste planų rengimą. „Kiekviena savivaldybė turi apsispręsti, ar jai reikia rengti Darnaus judumo planus. Tačiau manau, kad juos rengti yra prasmės. Kokios įtakos šie planai turės keleivinio transporto sistemai gerinti, priklausys nuo kiekvienos savivaldybės požiūrio į judumo problemas“, – teigė A. Žvaliauskas.

Lėšų galės tikėtis ir tolimojo susisiekimo maršrutais vežančios įmonės, tačiau jos galės būti skiriamos tik valdymo sistemai tobulinti, transporto priemonių pritaikymui neįgaliesiems vežti.

Kodekso pataisos

Keleivinio transporto tarybos nariai svarstė Kelių transporto kodekso pakeitimų įstatymo projektą.

„Gaila, kad tik labai maža dalis vežėjų pateikė pastabas dėl šio įstatymo, nors tai – labai svarbus dokumentas mums visiems. Klaidų projekte esama, esama ir ginčytinų dalykų. Kai įstatymas bus priimtas, diskutuoti jau bus vėlu“, – teigė E. Stolovickij.

A. Žvaliausko teigimu, ministerijai dar galima siųsti pastabas dėl kodekso pakeitimų – jo svarstymas dar tebevyksta. „Esminių pakeitimų jau nebus, tačiau dar galima keisti sąvokas, frazes ir pan.“, – kalbėjo A. Žvaliauskas.

Tarybos nariams diskutuojant apie kodekso pakeitimus, visiems užkliuvo atsiradusi nauja „maršrutinio tinklo“ sąvoka, kurią, vežėjų manymu, derėtų keisti į „maršrutų paketai“.

Kodekse numatyta, jog maršrutų tinklą sudaro nuo dviejų iki dešimties maršrutų. „Tarp maršrutų gali būti ir pelningų, ir nuostolingų. Pelnas pelninguose padėtų kompensuoti nuostolius tuose, kurie neša nuostolius“, – kalbėjo A. Žvaliauskas.

Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė piktinosi valstybės kišimusi į keleivių vežimo rinką, į per daugelį metų susiformavusį tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą.

„Šiuo metu keleivių vežimo paslauga tolimojo susisiekimo maršutais valstybei nekainuoja nė lito. Norėtųsi ir mažesnio valdžios kišimosi į specifinę bei ne specialistams nelabai suprantamą keleivių vežimo rinką“, – teigė J. Daugininkienė.

„Maršrutų tinklas šlifuotas nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų. Viską darėme patys, ministerija niekuo neprisidėjo. Dabar Kodekso pataisose atsiranda prievolė skelbti tarptautinius konkursus. Galima numatyti, jog dabartinę ramybę ir stabilumą keis teismų maratonas, kaip tai nutiko Latvijoje. Latviai mus ne kartą perspėjo – neikite mūsų keliu. Tačiau, atrodo, Lietuvoje lipama ant to paties grėblio“, – sakė bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Pasak A. Žvaliausko, ministerija neturi tikslo sunaikinti tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo, tačiau būsimų konkursų išvengti vargu ar pavyks, vežėjai turėtų su tuo susitaikyti.

„Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko teigimu, konkursai neturėtų būti skelbiami itin ilgam laikotarpiui, pavyzdžiui, dešimčiai metų.

„Derėtų rasti optimalų variantą, kokiam laikotarpiui turėtų būti skelbiami konkursai. Jei bus vienas vežėjo pakeitimas per dešimtį metų, ar tai tikrai padės aktyvinti rinką? Jei konkursas skelbiamas dvejiems metams, vėl gi blogai – vežėjams neapsimokės jame dalyvauti“, – aiškino L. Skardžiukas.

Vežėjų manymu, optimalus terminas – penkeri metai su galimybe jį pratęsti dar penkeriems. Toks laikotarpis skatintų pasitempti vežėjus, atvertų kelią natūraliai atrankai.

Pasak vežėjų, skelbiant konkursą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, turi būti numatyti aiškūs kriterijai.

J. Stolovickij pageidavo, kad pastabas dėl Kelių transporto kodekso pakeitimų įstatymo projekto vežėjai „Linavai“ pateiktų iki ateinančio antradienio. Apibendrinus jos bus išsiųstos Susisiekimo ministerijai.

Vežėjai piktinosi ir pernelyg dideliu Konkurencijos tarybos kišimusi į viešojo transporto reikalus. „Reglamente numatomi du vežėjų parinkimo būdai: konkursai ir tiesioginės sutartys su vežėjais, jei 100 proc. įmonės akcijų priklauso savivaldybei. Konkurencijos tarnybos sprendimas atsisakyti pastarojo suteikia galimybę ilgus metus dirbusias ir daug investavusias savivaldybių įmones išstumti iš rinkos“, – sakė bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas.

„Įmonių Lietuvoje lieka vis mažiau. Verslininkai vis dažniau savo verslą perkelia į užsienį, ten iškeliauja ir įmonių pelnas. Atrodo, niekas nesirūpina, kad Lietuvoje egzistuotų verslas, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos. Ar Konkurencijos taryba neturėtų prisiimti atsakomybės už ne visada pamatuotus savo sprendimus? Susidaro įspūdis, kad gyvename ne teisinėje, o teisininkų valstybėje“, – piktinosi L. Skardžiukas.

Kiti klausimai

VKTI vadovas V. Žukauskas patikino vežėjus, kad kelionių viešuoju transportu maršruto paieškos ir planavimo elektroninė paslauga „Vintra“ pradės veikti nuo rugpjūčio mėnesio.

„Šiuo metu sistema išbandoma, intensyviai dirbama, kad paslauga pradėtų veikti. Dar ne visos savivaldybės atsiuntė reikiamus duomenis. Norėtųsi perspėti: jei vežėjai nespės, jų sistemoje nebus“, – sakė V. Žukauskas.

Jo teigimu, keleivių vežėjai jau buvo sukviesti į dvejus mokymus, kur jiems buvo aiškinama, kaip pateikti duomenis sistemai „Vintra“.

L. Skardžiukas pristatė būsimąjį naujosios Kauno autobusų stoties projektą. Planuojama, jog rekonstrukcijos darbai bus pradėti nuo rugpjūčio 1-osios.

 

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

Source URL: http://ebus.lt/keleivinio-transporto-taryba-svarste-aktualiausius-klausimus/

---