Keleivių vežėjai diskutavo apie siūlomą regioninio transporto reformą

by Lina | balandžio 1, 2021 5:54 am

Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) balandžio pradžioje inicijuoja susitikimą su Vidaus reikalų ministerijos vadovais, kur ketinama aptarti studiją „Pasirengimas regioninio lygmens viešojo transporto paslaugų organizavimo sistemos sukūrimui“. Prieš numatomą renginį keleivių vežėjai dar kartą aptarė parengtą studiją, kalbėjo apie tai, kokius klausimus norėtų užduoti VRM vadovams.

Neinformuojami apie situaciją

„Jau kurį laiką apie rengiamas viešojo transporto pertvarkas sužinome tik iš nuogirdų. Mums labai trūksta aiškumo, keleivių vežėjai tarsi palikti nuošalyje, jie baiminasi dėl nežinomybės. Turime didelę patirtį keleivių vežimo srityje, esame pasirengę prisidėti prie tinkamo reformų įgyvendinimo, tik mūsų nuomonės nereikia, ji negirdima ar jos nepaisoma“, – sakė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Keleivių vežėjai aptarė Susisiekimo ministerijos sudarytos Patariamosios tarybos nariams pateiktas VRM atstovo skaidres, stebėjosi dėl kai kurių nuostatų jose. Atsiranda nauja susisiekimo rūšis – regioninis transportas, kuris egzistuos greta esančių dabar – miesto, priemiesčio ir tolimojo susisiekimo. Regionuose žadama steigti regionines agentūras, kurios rūpintųsi susisiekimu tarp skirtingų regiono savivaldybių. Siūloma, kad pusę finansavimo joms būtų skiriama iš valstybės biudžeto, likusi dalis – iš savivaldybių biudžetų.

„Lieka neaišku, kas bus priemiestinis susisiekimas, o kas – regioninis. Buvau tikras, kad priemiestinis susisiekimas bus regioninio susisiekimo dalimi. Iš pateiktų skaidrių matyti, jog nieko panašaus, atsiranda nauja susisiekimo rūšis, kurios iki šiol nebuvo. Tolimojo susisiekimo dalis lieka labai nedidelė, regioninis bus tarsi sutrumpintas tarpmiestinis transportas. Visiškai nesuprantu šio naujadaro, nors transporto srityje dirbu dešimtmečius. Man visiškai nesuvokiama, kokiu keliu einama“, – kalbėjo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasak bendrovės TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus, remiantis pirmine Lietuvos transporto saugos administracijos pristatyta schema, tolimasis susisiekimas būtų tik tarp didžiųjų miestų, toliau keleiviai būtų vežami regioniniais maršrutais iki atokesnių miestų, vėliau dar turėtų persėsti į priemiestinius autobusus.

Biržų autobusų parko direktoriaus Mariaus Šerno teigimu, dalį šalies savivaldybių motyvuoja tai, jog regioninių agentūrų steigimą bei pradinę veiklą žadama finansuoti iš valstybės biudžeto. Vis dėlto lieka neaišku, kas valdys situaciją, kas spręs, kokių maršrutų reikia ir pan.

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Jolita Gumaniukienė sako, jog derėtų įvertinti, ar išaugusios sąnaudos regioninėms agentūroms, papildomos išlaidos joms išlaikyti nepareikalaus iš savivaldybių daugiau lėšų nei viešajam transportui skiriama dabar: „Kol nėra aiškių projektų, kaip nors vertinti būsimą reformą sunku, trūksta tikslumo. Ypač neaišku dėl tolimojo susisiekimo – sunku suprasti, kaip jis įsilies į regioninį transportą“.

Bendrovės „Kauno autobusai“ atstovo Karolio Dekerio teigimu, kiek valstybei galėtų kainuoti regioninių agentūrų steigimas, galima apskaičiuoti iš VRM pateiktų skaidrių. Sumos turėtų būti gerokai didesnės nei numatytos studijoje.

L. Skardžiukas prognozuoja, kad vien regioninių agentūrų steigimas atsieitų valstybei apie 200 mln. eurų. „Turime pateikti savo skaičiavimus ir paklausti – ar valstybė numačiusi reformai tokias sumas? Ir savivaldybės turėtų suprasti, kad privalės skirti 100 mln. eurų papildomai, nes valstybė finansuos tik pusę sumos“.

Pasak G. Nakučio, VRM studijos rengėjai net neįsivaizduoja, kokie turėtų būti maršrutai, kiek tai galėtų kainuoti. „Iš principo nėra strategijos, o kažkas jau vyksta, ko dar nėra net oficialiuose planuose. Visa tai turėtume išsiaiškinti plačiau“.

Tenka spėlioti

Klaipėdos autobusų parko atstovas Imantas Paliakas atkreipė dėmesį į tai, jog keleivių vežėjams ir vėl tenka spėlioti – kas, kaip ir kodėl daroma, kokių tikslų siekiama eiline reforma: „Analizuojame tai, ko patys nežinome, bandome pritempti kažką prie savo situacijų, modeliuojame. Tokia diskusija nei vaisinga, nei naudinga. Turėtume suformuoti VRM aiškus klausimus, tokius kaip: „Ar atsiranda nauja transporto alternatyva, nauja susisiekimo rūšis šalia miesto?“, „Ką tai duos keleiviams?“, „Kaip bus organizuojamas regioninis transportas?“ Ir panašiai. Visų pirma turime siekti gauti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus į mums rūpimus klausimus“.

Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius teigė, jog ši tema – labai rimta: „Turėtume žiūrėti, kokio viešojo transporto siekia regionai, kokią perspektyvą mato. Netrukus sulauksime naujų reikalavimų – tai ekologija, kiti dalykai. Dalis regionų jau aptarę regioninių agentūrų steigimo strategiją, jie susiviliojo pinigais, kurie numatyti valstybės biudžete. Kai kuriuose regionuose jau numatytos ir lėšos, agentūros iki šių metų vidurio turėtų įsikurti. Jos perims dalį maršrutų tinklo formavimo, vežėjai liks tik operatoriais. Kol kas pernelyg nesvarstoma, kas bus po to, kai valstybė nebedengs nuostolių, kai jie guls tik ant savivaldybių pečių, nors žmonių regionuose nuolat mažėja. Turime bandyti įrodyti, kad kelias, kuris pasirenkamas, nėra visai geras, regioninis transportas turėtų atrodyti ne taip. Privalome siekti, kad vežėjai būtų įtraukti į klausimų svarstymą“.

R. Martinavičius pristatė vežėjams, kaip vyksta regioninės agentūros „Tauragė +“ kūrimas, kalbėjo apie problemas, su uriomis susiduriama.

Keleivių vežėjai sakė nesuprantantys, kaip turės dirbti tie, kurie dabar laimėję konkursus vežti keleivius, kodėl VRM studijoje nenumatyti kokybiniai reikalavimai transporto priemonėms, nors iki 2030-ųjų visos jos turės būti „žalios“. L. Skardžiukas pabrėžė projekte pasigendantis atsakymų, dėl ko reforma daroma, kas dabar yra negerai, taip pat kokybinių kriterijų: „Neturime kriterijų, kokie autobusai turės būti, koks jų važiavimo dažnumas ir panašiai. Tik įvedus paslaugos kokybinius kriterijus, galėsime apskaičiuoti, kiek kainuos reforma“.

Bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis teigė kuo toliau, tuo mažiau suprantantis, kas vyksta versle: „Man įdomu – ar VRM studijos rengėjai domėjosi ir kitomis iki tol rengtomis studijomis? Jų būta ne vienos – ir Susisiekimo ministerijos, ir atskirų rajonų bei miestų. Ar nevertėtų išsiaiškinti, kodėl jos neįgyvendintos, kas tam sutrukdė? Dabartinį VRM parengtą projektą vertinu kaip blogiausią, kokį iki šiol teko matyti. Pradedami konkretūs žingsniai, nors visiškai nežinoma, kiek reikės pinigų reformai, neturime ir veikiančio regioninės agentūros modelio. Be pinigų ir aiškaus modelio kalbėti apie projektą neverta“.

G. Nakutis pritarė, jog pirmieji žingsniai daromi daug ko neišsiaiškinus: „Nebūta jokio transporto paklausos tyrimo, neaišku, kokie bus maršrutai, kiek juose bus keleivių, kokia situacija galėtų būti kiekviename regione. Jei braižysim maršrutus aklai, be tyrimo, galbūt pataikysim, o gal ir ne. Mūsų, vežėjų, kurie turi daugiausia patirties, niekas neklausia. Mes – už paslaugos kokybę, tik suvokiame, kad kokybiškas transportas kainuos brangiau. Ar savivaldybės ir valstybė pasirengusios prie to prisidėti?“.

A. Indrašius taip pat piktinosi, jog traukinys jau pajudėjo, nors tebėra daugybė neaiškumų dėl reformos: „Viena aišku – tolimasis susisiekimas žlunga. Netrukus turėsime situaciją kaip Latvijoje, kur tolimajame susisiekime dirbti liko trys vežėjai, kurie persiskirstė rinką, kiti liko nuošalyje. Klausimas – kam tai galėtų būti naudinga“.

Pasak bendrovės „Busturas“ generalinio direktoriaus Vaido Seiracko, akivaizdu, jog tokiu būdu perskirstoma dabartinė tolimojo susisiekimo rinka.

Klausimų – gausu, atsakymų nesulaukia

K. Dekerio teigimu, VRM parengtas projektas – profaniškas: „Turime plytas, molį, kažką klijuojame, tada turėsime situaciją „bėk, griūva“. Reformos neturi būti vykdomos be teisės aktų bazės pakeitimo, atsakingų institucijų sukūrimo ir panašiai. Tai – tas pats, kas paimti valtį ir sakyti – perplauksiu ja Atlanto vandenyną. Vieni, kurie su tuo nesusidūrę, sakys – gera mintis, plauk. Bet patyrę jūrininkai perspės, parodys, kaip atrodys toks plaukimas“.

Pasak G. Nakučio, keleivių vežėjai turėtų žinoti, kokių tikslų siekiama regionų reforma: „Jei tikslas – gerinti viešojo transporto kokybę, kad kuo daugiau gyvenviečių, miestų, miestelių gyventojų pasiektų autobusai – sutinkame, palaikome, to reikia. Bet vis viena kyla klausimas – kiek tai gali kainuoti, kiek galės skirti valstybė ir savivaldybės, kokiais būdais žadama pasiekti rezutatų? Turėtų būti konkretus planas, kaip tai įgyvendinti, turi būti atliktos transporto paklausos analizė kiekviename regione. Tik tada turėtume kalbėti apie teisės aktų pakeitimus ir pan.“.

Keleivių vežėjus papiktino ir tai, jog LTSA naikina Keleivinio kelių transporto ekspertų komisiją, kuri patardavo sprendžiant naujų tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų nustatymo, pakeitimo, maršrutų panaikinimo ir kitus klausimus. Joje dalyvavo ir asociacijų „Linava“ ir LKVA atstovai. Anot vežėjų, su jais, kaip socialiniais partneriais, vis mažiau tariamasi ir bendradarbiaujama.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

Source URL: http://ebus.lt/keleiviu-vezejai-diskutavo-apie-siuloma-regioninio-transporto-reforma/