Keleivių vežėjams neprieinama dar viena paramos priemonė

by Lina | gegužės 27, 2021 4:30 am

Pandemija, karantinas, būtinybė žmonėms izoliuotis bei vengti kelionių keitė keleivių vežėjų darbo sąlygas. Nelikus ar drastiškai sumažėjus keleivių, mažėjo maršrutų bei reisų. Vis dėlto keleivių vežėjai stengėsi išlaikyti darbuotojus, siekė, kad jie kuo trumpiau būtų prastovose. Tik vėliau paaiškėjo, kad dėl to didžioji dalis darbuotojų negaus subsidijų po prastovų.

Darbų nenutraukė

Per antrąjį šalyje paskelbtą karantiną, nuo lapkričio iki vasario mėnesio, keleivių vežimo veikla susitraukė nuo 30 iki 70 proc. Vis dėlto įmonės veiklos nesustabdė, tarėsi su darbuotojais dėl kasmetinių atostogų suteikimo, keitė darbuotojus, kad jie galėtų dirbti ir būti prastovose.

„Keleivių vežėjai nuo pandemijos pradžios elgėsi socialiai atsakingai, sąžiningai siekė išlaikyti darbuotojus, todėl, net ir sumažėjus darbų apimtims, sudarė sąlygas darbuotojams dirbti keičiantis su tais, kurie yra prastovose. Kaip pasirodė vėliau, tokiu būdu jie prarado galimybę gauti subsidijas po prastovų“, – pabrėžia Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.

Šias subsidijas žadama mokėti tuo atveju, jei darbuotojas prastovoje buvo ne mažiau kaip 75 darbo dienas (4 mėnesius), tai yra, ne mažiau kaip 600 darbo valandų per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo antrojo karantino pradžios, jei buvę prastovose darbuotojai nebuvo atleisti.

„Mūsų asociacijai tenka konstatuoti: viename labiausiai pandemijos paveiktame sektoriuje dirbantys įmonių darbuotojai šia paramos forma negalės pasinaudoti“, – aiškina G. Nakutis.

Priklausytų vienetams

Pasak Marijampolės autobusų parko direktorės Dalytės Venčkauskienės, iš 59 parke dirbančių darbuotojų išmokas gautų vos penki, arba 8 proc. „Stengėmės, kad žmonės dirbtų, kad keistųsi vieni su kitais. Tie, kurie dirbo ilgesnį laiką, pareikšdavo norą pailsėti, nes jų atlyginimas nebuvo ženkliai didesnis negu prastovose esančiųjų išmokos. Vairuotojų darbas – sudėtingas, reikia keltis anksti, rizika – didelė, todėl darbuotojus teko „rotuoti“, – sako D. Venčkauskienė.

Jos teigimu, visą laiką prastovose buvo turintys lėtinių ligų, vyresnio amžiaus žmonės, visi kiti buvo keičiami. „Per antrąją koronaviruso pandemijos bangą sustoję nebuvome, skirtingai nei per pirmąją, kai net Marijampolės autobusų stotis buvo uždaryta. Tada išmokų mokėjimas buvusiems prastovose 75 dienas gal ir būtų buvęs normalus, bet dabar tai nėra teisinga. Atrodo, būtume išlošę, jei būtume užsidarę visai ir neteikę žmonėms per karantiną labai reikalingų paslaugų“, – sako Marijampolės autobusų parko vadovė.

Panaši situacija ir kitose keleivinio transporto įmonėse. Bendrovė „Pakruojo autotransportas“ dalinėse prastovose – jau šeštas mėnuo. „Susipažinę su pateiktu Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu suskaičiavome, kokios paramos sulauksime. Apgailestaudami turime konstatuoti, kad mūsų bendrovė šia paramos forma pasinaudoti negalės“, – sako įmonės direktorius Remigijus Masilionis.

Jo teigimu, įmonės vadovai siekė išlaikyti darbuotojus, net ir sumažėjus darbų apimtims sudarė jiems sąlygas dirbti keičiantis. „Vieną savaitę dirbo vieni, kiti buvo prastovose, antrą savaitę – atvirkščiai. Du trečdaliai darbuotojų prastovose buvo daugiau kaip 25 dienas, dėl to mūsų bendrovėje nebus nė vieno darbuotojo, kuris prastovose būtų buvęs 75 darbo dienas. Mūsų nuomone, toks ilgas terminas nėra teisingas, nors subsidijos po prastovų paskatintų greičiau grįžti į normalų gyvenimo ritmą“, – sako įmonės direktorius Remigijus Masilionis.

LKVA siūlymai

Pasak G. Nakučio, tai – ne vien keleivių vežimo sektoriaus problema, panaši situacija susidarė ir kituose nuo pandemijos nukentėjusiuose sektoriuose, įmonėse, kurių veikla nebuvo sustabdyta, tačiau per karantiną jų veiklos apimtys sumažėjo.

„Nesuprantama, kodėl pasirinkta 75 darbo dienų „kartelė“, jei Lietuvoje vidutinė prastovų trukmė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministro teigimu, per antrąjį karantiną buvo apie 30 dienų“, – teigia G. Nakutis.

LKVA siūlė nustatyti ne mažesnį kaip 25 darbo dienų (artimą vidutinei trukmei) prastovų laikotarpį – deja, Seimo komitetuose pasiūlymas palaikymo nesulaukė, kaip nesulaukė ir Seimo gegužės 25 d. plenariniame posėdyje Seimo narių pasiūlyta kompromisinė 50 darbo dienų prastovų trukmė.

„Dauguma keleivių vežėjų negalėjo ir dabar negali pasinaudoti INVEGA priemonėmis, nes yra savivaldybių valdomos arba didelės bendrovės. Realiai tokios bendrovės per pirmąjį karantiną gavo minimalią paramą – tik prastovų subsidijas, skirtas darbuotojams, bei subsidijas po prastovų. Dabar subsidijų po prastovų veikiausiai nebus“, – apgailestauja ir stebisi G. Nakutis.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka 

Source URL: http://ebus.lt/keleiviu-vezejams-neprieinama-dar-viena-paramos-priemone/