Keleivių vežėjams pristatyta VRM parengta studija sukėlė daug klausimų

by Lina | 2 vasario, 2021 7:29 am

Lietuvos keleivių vežimo asociacija inicijavo susitikimą su VRM atstovu dėl regioninio transporto sukūrimo galimybių studijos. Buvo pristatyti studijos tikslai, taip pat – kaip žadama pertvarkyti autobusų maršrutus regionuose. Pasak susitikime dalyvavusių vežėjų, šis pristatymas jiems padėjo susidaryti vaizdą, ko siekiama įgyvendinant tolimojo susisiekimo maršrutų pertvarką.

Ateityje – regioninės transporto agentūros

VRM Regioninės politikos grupės vyresnysis patarėjas Andrius Valickas kalbėjo apie atliktą  tyrimą, gyventojų apklausą, duomenų šaltinius, kuriais vadovautasi. Studijos rengėjai taip pat domėjosi, kaip viešasis transportas organizuojamas kitose šalyse – Estijoje, Austrijoje, Švedijoje.

Atlikusieji tyrimą konstatavo, kad viešojo transporto prieinamumas turi didelę įtaką gyventojų užimtumui, jų pajamoms, dalyvavimui socialiniame gyvenime ir kita. Taip pat nustatyta, jog gyventojų judėjimo poreikiai peržengia savivaldybių ribas, todėl studijos rengėjai, remdamiesi užsienio patirtimi, pasiūlė steigti regioninius centrus, kuriuos steigtų keletas savivaldybių.

Šie centrai spręstų, kokių maršrutų reikia tarp savivaldybių, numatytų reisų skaičių ir viešojo transporto priemonių ridą. Savivaldybės galėtų vienytis ir steigti regioninius viešojo transporto centrus, arba jungtis prie jau egzistuojančių centrų. Finansavimas – 50 proc. savivaldybių ir 50 proc. – valstybės. Regioniniai centrai rūpintųsi ir transporto priemonių įsigijimu, paskui paskirstytų jas vežėjams.

A. Valickas kalbėjo, kokie sprendimai reikalingi, kad reforma būtų įgyvendinta. Tam reikėtų keisti Kelių transporto kodeksą, apibrėžti ten regioninio maršruto sąvoką ir jiems taikomą reglamentavimą. Jis taip pat kalbėjo apie tai, kokios sąlygos būtų keliamos regioniniams centrams, kokiais etapais reformą žadama įgyvendinti. Planuojama, jog 2023-iųjų 3-iąjį ketvirtį dabartinė tolimojo susisiekimo sistema nustoja galioti, iki to laiko turi būti pakeista įstatyminė bazė, suformuoti regioniniai maršrutai ir atrinkti vežėjai tiek regioniniams, tiek tolimojo susisiekimo maršrutams.

Kiek reikės lėšų?

Keleivių vežėjams kilo daug klausimų tiek dėl reformos įgyvendinimo, tiek dėl finansavimo, tiek dėl kitų dalykų. Bendrovės „Kauno autobusai“ atstovas Karolis Dekeris domėjosi, kaip bus steigiami regioniniai centrai, ar juos bus galima steigti be Konkurencijos tarybos sprendimo. Be to, jis klausė, kiek tokių centrų steigimas kainuotų. „Manau, kalba eina apie dešimtis milijonų eurų. Turiu 20-ies metų patirtį, užsiimu panašiais dalykais Europoje ir Azijoje, matau, kaip daugeliu atveju sukurti sistemą nepavyksta“, – sakė K. Dekeris.

VRM atstovo teigimu, Lietuvos transporto saugos administracijos apskaičiavimais, jei tolimojo susisiekimo maršrutais vežantys vežėjai „neatimtų“ lėšų veždami keleivius regionuose, pastariesiems liktų 9 mln. eurų. K. Dekerio teigimu, tai – tik lašas jūroje, regioniniams centrams steigti lėšų reikės kur kas daugiau.

Pasak Biržų autobusų parko direktoriaus Mariaus Šerno, studijoje jis pasigedo siūlymo, kaip žmones iš nuosavų automobilių persodinti į viešąjį transportą. „Kol keliauti nuosavu automobiliu pigiau, tol žmonės ir nesinaudos autobusais. Be to, manau, kad studijos rengėjai apklausė per mažai žmonių, nors reforma paveiks visą Lietuvą. Įkursim naują biurokratinį aparatą, kuris kainuos milijonus, bet kol žmonėms bus pigiau važiuoti nuosavu automobiliu, tol problemų neišspręsime“, – mano M. Šernas.

A. Valicko teigimu, viešojo transporto kaina susijusi su nuvažiuotais kilometrais: „Kuo „kreiviau“ važiuoja autobusas, tuo kelionė brangiau kainuoja. Manau, kad regionuose derėtų pereiti prie zoninės sistemos, zoninių bilietų. Taip pat nederėtų imituoti konkurencijos ten, kur jos nėra“.

Bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas kalbėjo apie studijos rengėjų apklaustus respondentus: „Matome, kad tik 3-5 proc. respondentų nepatenkinti viešuoju transportu, daugiau kaip 75 proc. jį įvertino labai gerai arba gerai. Vertinimas nelabai sako, kad reikalingos kardinalios pertvarkos, čia nėra taip blogai, kaip norima pateikti. Kas trukdo dabar sukurti finansavimo sistemą, kad valstybė prisidėtų prie regioninio viešojo transporto sistemos? Jei valstybė skirtų 50 proc. lėšų, galbūt nereikėtų ir reformos. Manau, po reforma slypi kur kas gilesni dalykai, negu kalbama viešai“.

Pasak L. Skardžiuko, projektas „pritemptas“ prie regioninio transporto koncepcijos, tarpmiestinis susisiekimas tarsi nebuvo tyrimo objektas, bet esmė tokia, kad jis bus žlugdomas, nes neva atima dalį pajamų iš savivaldybių. „Tai – visiškas nonsensas. Pasigedome išlaidų ir pajamų analizės, be kurios joks verslas ką nors pradėdamas nežengia nė žingsnio. Mano manymu, visa reforma kainuos 100 milijonų eurų. Tai – ne tik savivaldybių ar valstybės lėšos, bet ir sužlugdyti dabartiniai verslai“, – sakė „Kautra“ vadovas.

Ar žmonės neliks be keleivinio transporto?

Bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius klausė, kodėl studijos rengėjai nebandė priderinti regioninių maršrutų prie dabar egzistuojančio tolimojo susisiekimo tinklo. „Kodėl norima įtikinti, kad dabartinis tolimasis susisiekimas pasmerktas, nors vežėjai nuolat į jį investuoja – tiek į autobusų stotis, tiek į bilietų sistemas ir kita. Ar nederėjo atsižvelgti ir į tai?“.

VRM atstovo teigimu, tolimieji reisai nebuvo studijos objektas ir tikslas, juos domino susisiekimas kasdieninėse gyventojų kelionėse, trunkančiose 25-40 min., kiek reikia žmonėms patekti į darbą.

LKVA prezidentas Gintaras Nakutis domėjosi – kas bus, jei 2023-iaisiais dabartinių tolimojo susisiekimo maršrutų neliks, o regioniniai centrai dar nebus įsikūrę? Anot A. Valicko, tokiu atveju ištiks visiškas transporto kolapsas.

Pasak G. Nakučio, tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas, kurį šiuo metu pristato LTSA, kelia daug negatyvių minčių: „Matome, kad tai itin neigiamai paveiks keleivius. Net ir 2025-ieji būtų optimistinis laikas, iki kurio galėtų būti sukurti regioniniai centrai. Nelabai norisi tikėti, kad jie pradės veikti jau 2023-iaisiais“.

K. Dekerio teigimu, norint nubraižyti maršrutų schemą, reikia turėti keleivių poreikių matricą: „Jei jos nėra, tada imi popierinį žemėlapį ir pradedi spėlioti. Svarbu sukurti maršrutų tinklą, surengti konkursus vežėjui parinkti – toliau kaip Dievas duos. Viskas remsis į labai žemiškus dalykus – iš kur ateina pinigai, kas kiek gali įpirkti, kiek tai rentabilu“.

Bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis norėtų, kad VRM ar Susisiekimo ministerija apskaičiuotų bent vieno regiono bandomojo modelio steigimo išlaidas: „Dabar kalbama be skaičių. Derėtų įvertinti, kiek kainuoja susisiekimo sistema dabar, įskaitant miesto, priemiesčio, tolimojo susisiekimo maršrutus, kiek kainuos po reorganizacijos. Neturėdami skaičių galime tik spėlioti. Svarbus tiek ekonominis aspektas, tiek ir paslaugos kokybė. Ji turi būti tokia, kad skatintų važiuojantį į darbą žmogų persėsti iš nuosavo automobilio į viešąjį transportą. Kol nėra realių skaičiavimų, tol dabartinę reformą vertinu kaip nesusipratimą”.

Panašios nuomonės buvo ir kiti keleivių vežėjai. Jie domėjosi, ar buvo vertinama, kokią įtaką reformai turės geležinkelių projektuojami kombinuotieji vežimai, svarstė kitas galimas problemas. Nuspręsta VRM ir Susisiekimo ministerijai pateikti daugiau klausimų ir paprašyti atsakymų į juos.

VRM studiją galima rasti čia[1].

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Source URL: http://ebus.lt/keleiviu-vezejams-pristatyta-vrm-parengta-studija-sukele-daug-klausimu/

---