Kelių eismo taisyklių pažeidėją galima atpažinti dar iki egzamino „Regitroje“

birželio 26 04:05 2017 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Naudodamiesi empiriniais „Regitros“ ir Kelių policijos tarnybos duomenimis, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai pirmą kartą nagrinėjo pradedančiųjų vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų ir jų sukeltų eismo įvykių ryšį su asmenybės bruožais ir turima saugaus vairavimo samprata. Tyrimas nustatė, kad įmanoma atpažinti būsimus kelių eismo taisyklių pažeidėjus dar jiems nepradėjus vairuoti – tą atskleidžia vien būsimų vairuotojų asmenybės bruožai bei jų nuostatos dėl eismo saugumo.

KET pažeidimai – nepakankamo gebėjimo valdyti emocijas pasekmė

VDU psichologų komandos atliktas tyrimas atskleidė, kad būsimus pažeidėjus galima atpažinti iš anksto, nes jie pasižymi rizikingesnių asmenybės savybių deriniu, iš kurių ryškiausios –impulsų valdymo stoka bei pasidavimas bendraamžių įtakai.

„Pradedančiųjų vairuotojų sukeliami eismo įvykiai – opi problema. Visuomet galima klausti, ar „Regitra“ viską padarė suteikdama teisę vairuoti. Kita vertus, per egzaminą nepatikrinsi, kaip tas jaunas žmogus disponuos suteiktu leidimu vairuoti, kaip jis elgsis kelyje“, – bendradarbiavimo su VDU mokslininkų komanda motyvus prisimena valstybės įmonės „Regitra“ vienas vadovų Saulius Šuminas. Pasak generalinio direktoriaus pavaduotojo, todėl įmonė noriai bendradarbiavo su tyrėjais, sudarydama galimybę kiekvienam besiregistruojančiam į vairavimo praktikos egzaminą asmeniui sudalyvauti apklausoje ir atskleisti savo supratimą apie, jų nuomone, saugų vairavimą.

Tyrimo eigoje po metų buvo gauti Lietuvos Kelių policijos tarnybos duomenys apie anketą pildžiusių ir „Regitros“ egzaminus išlaikiusių pradedančiųjų vairuotojų pažeidimus. Analizė parodė, kad pažeidusieji kelių eismo taisykles (KET) pasižymėjo stipresniu naujų pojūčių siekimu, didesniu agresyvumu bei impulsyvumu, t. y., šiai vairuotojų grupei buvo labiau būdingas polinkis elgtis neapgalvotai, ieškoti naujų iššūkių, nesuvokti savo emocinės būsenos lyginant su tais, kurie nepažeidė kelių eismo taisyklių. Padarę pažeidimus pradedantieji vairuotojai taip pat palankiau vertino kelių eismo taisyklių pažeidimus.

„Galima numanyti, kad pažeidusiesiems kelių eismo taisykles vairuotojams vairavimas tenkina daugiau nei nukeliavimo iš vienos vietos į kitą funkcijas, o menkesni savikontrolės įgūdžiai trukdo priimti teisingus sprendimus potencialiai pavojingose vairavimo situacijose. Be to, tie, kurie pasiduoda bendraamžių spaudimui rizikingai vairuoti, dažniau nusižengia taisyklėms“, – apibendrinimus „Regitroje“ pristatė tyrimą atlikusios mokslininkės

Skirtingai nuo KET pažeidimų prognozės, numatyti, kas bus eismo įvykio kaltininkas, remiantis psichologinėmis būsimų vairuotojų charakteristikomis surinktų duomenų nepakako – žmonių, sukėlusių bent vieną eismo įvykį, tyrimo imtyje buvo labai nedaug. Atsižvelgus į visas matuotas ypatybes gauta, kad sukėlusieji eismo įvykį pasižymėjo mažiau adaptyviais asmenybės bruožais, tokiais kaip įsijautimo į kito asmens būseną, kaltės jausmo stoka, nesirūpinimas savo ar kitų žmonių reputacija bei mažesniu atsparumu bendraamžių įtakai.

Kaip būtų galima panaudoti gautą informaciją rengiant būsimus vairuotojus?

Iš gautų rezultatų akivaizdžiausia, kad reikėtų tobulinti dabartines vairuotojų rengimo programas, užtikrinant, kad būsimi vairuotojai ne tik suformuotų pakankamus transporto priemonės manevravimo bei pavojaus kelyje numatymo įgūdžius, bet ir pasiruoštų šiai veiklai psichologiškai, t. y., pažintų savo stipriąsias ir silpnąsias puses, formuotų motyvaciją saugiai vairuoti, lavintų tinkamus emocijų raiškos bei kontrolės įgūdžius.

„Siekiant sumažinti avaringumą mūsų šalies keliuose darbas su būsimais vairuotojais, atpažįstant problematiškiausias jų grupes ir parenkant tinkamiausias darbo su jais strategijas dar iki to laiko, kai jie išvažiuoja į Lietuvos kelius, duotų didžiausios naudos, nes nereikėtų dirbti su jų netinkamo elgesio kelyje pasekmėmis“, – įsitikinusios mokslininkės .

Pasak tyrimą atlikusių psichologių, kadangi dalis būsimų vairuotojų pasižymi rizikingesniu asmenybės savybių rinkiniu, kurį galima pamatuoti dar iki jų vairavimo pradžios, būtų vertinga kurti individualizuotas vairuotojų rengimo programas arba siūlyti papildomus mokymus, kurie leistų užbėgti už akių būsimiems kelių eismo taisyklių pažeidimams. Tokių programų tikslas būtų formuoti adekvatų požiūrį į eismo saugumą, didinti būsimų vairuotojų sąmoningumą bei emocinį išprusimą. Požiūrio į rizikingą vairavimą keitimas bei mokymas atsispirti spaudimui pažeisti kelių eismo taisykles taip pat galėtų prisidėti prie saugumo keliuose didinimo. Kvalifikuotų eismo psichologų parengimas bei įtraukimas į vairuotojų rengimo procesą leistų efektyviau prisidėti prie situacijos mūsų šalies keliuose gerinimo.

Papildoma informacija

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto psichologų mokslininkų komanda: profesorė Auksė Endriulaitienė, docentės Laura Šeibokaitė ir Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, soc. m. daktarė Rasa Markšaitytė ir doktorantės Justina Slavinskienė ir Renata Arlauskienė. Projektui vadovavo: doc. K. Žardeckaitė – Matulaitienė.

Tyrimas atliktas 2015-2017 m. bendradarbiaujant su VĮ „Regitra“. Pirmame etape tiriamieji atsakė į įvairius klausimus, susijusius su asmenybės savybėmis, emocijų valdymu bei nuostatomis. Jame sudalyvavo net 790 būsimų vairuotojų, o pagrindinės prognostinės įžvalgos buvo padarytos, remiantis 598 tirtu laikotarpiu įgijusių teisę vairuoti pradedančiųjų vairuotojų duomenimis. Praėjus metams po pirmojo etapo iš policijos buvo rinkta informacija apie pradedančiųjų vairuotojų padarytus KET pažeidimus bei sukeltus eismo įvykius. Rezultatai parodė, kad tyrimo atlikimo laikotarpiu iš 495 asmenų 75 padarė bent vieną KET pažeidimą, o 16 sukėlė bent vieną eismo įvykį.

Regitros informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka