Kodėl į pagalbą skubančių tarnybų automobiliai kone kiekvieną mėnesį pakliūva į avarijas?

balandžio 19 03:59 2018 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Intensyviame eismo sraute judančių automobilių vairuotojai gelbėja kito žmogaus gyvybę, kai laiku pastebi ir praleidžia skubantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, policijos ar ugniagesių transportą.

 

 

Didžiausios draudikės „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad eismo dalyviams ne visada pavyksta greitai susiorientuoti situacijoje. Kone kiekvieną mėnesį fiksuojami eismo įvykiai, kuriuose apgadinamos specialiosios transporto priemonės, važiuojančios su įjungtais švyturėliais.Bendrovės duomenimis, tokio pobūdžio avarijų itin padažnėjo praėjusių metų pabaigoje, kai vien gruodžio mėnesį buvo apgadinti penki specialiųjų tarnybų automobiliai.

Šiemet užfiksuotos dvi žalos, patirtos dėl avarijų, kuriose nukentėjo policijos ir medikų automobiliai. „Kai kelyje su įjungtais švyturėliais skuba greitosios medicinos pagalbos automobilis, visi supranta, kad vyksta kova už žmogaus gyvybę. Tad susidūrimas su kita transporto priemone užkerta galimybę medikų brigadai atlikti savo darbą. Laiku nesuteikta pagalba kainuoja gyvybę. Vadinasi, ir netiesioginė tokios avarijos žala gali būti milžiniška“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis. Pasak eksperto, dažniausia tokių eismo įvykių priežastis – kiti vairuotojai nepraleidžia skubančių specialiųjų transporto priemonių, važiuojančių su įjungtais švyturėliais. A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai norėdami praleisti gelbėtojų ar pareigūnų automobilį, vairuotojai kliudo kitas, greta esančias, transporto priemones.Bendrovės duomenimis, per vieną avariją šiemet buvo stipriai apgadintas greitosios pagalbos automobilis – žalai išmokėti rezervuota 7 tūkst. eurų.

Avarijų, kurios įvyksta dėl kitų vairuotojų klaidos, vidutinė žala yra didesnė, nes specialiosios transporto priemonės yra aprūpintos brangia įranga, yra kitokios komplektacijos negu įprasti automobiliai. Visų pernai ir šiemet užfiksuotų eismo įvykių, kai buvo apgadinti tarnybų automobiliai, vidutinė žalos suma siekia 3,5 tūkstančio eurų. Penkis kartus didesnę nuostolio sumą, beveik 17,5 tūkst. eurų, „Lietuvos draudimas“ užfiksavo pernai, kai per eismo įvykį buvo nepataisomai sudaužytas policijos automobilis.

Lietuvos kelių policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič pastebi, kad daugiausia kliūčių tarnybų automobiliams, važiuojantiems su įjungtais švyturėliais, susidaro didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse spūsčių valandomis. Didesnė rizika kyla ir tada, kai dėl prasto oro važiavimo sąlygos yra sudėtingos. Pareigūnė M. Kazanovič atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kaip turi elgtis vairuotojai ir pėstieji, kai išgirsta specialiųjų transporto priemonių sirenas ir pamato su įjungtais švyturėliais važiuojančius automobilius.

Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės.

Atitinkamai reaguoti bei elgtis privalo ir pėstieji: artėjant specialiajai transporto priemonei su žybčiojančiais švyturėliais pėstieji negali žengti į važiuojamąją dalį, o esant važiuojamojoje dalyje pėstiesiems privaloma nedelsiant iš jos pasitraukti.Eismo priežiūros specialistė M. Kazanovič pabrėžia, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai įvažiuoti į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ar kitaip pasinaudoti pirmenybe eismo sraute gali tik įsitikinę, kad nepakenks eismo saugumui ir matydami, kad jiems duodamas kelias. „Kelyje vairuotojai privalo būti atidūs ir dėmesingi. Blogiausia, ką gali padaryti vairuotojas, – nuspręsti manevruoti kitaip, nei nurodyta KET. Pasitaiko, kad vairuotojai sutrinka – tiesiog sustoja ir sudaro taip kliūtį“, – sako M. Kazanovič. Pareigūnė pastebi, kad dažniausiai specialiąsias transporto priemones eismo dalyviai praleidžia vieningai, todėl išgirdus sirenas susiorientuoti padeda ir kitų vairuotojų elgesys.

Lietuvos draudimas informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka