Kokie keliai vasarą bus remontuojami Lenkijoje?

gegužės 31 04:16 2017 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Čekiją, Slovakiją, Austriją bei kitas populiarias vasaros atostogų maršrutų kryptis besirenkantiems lietuviams teks apsišarvuoti kantrybe – važiuojant automobiliu prasibrauti pro remontuojamus kaimyninės Lenkijos kelius nebus paprasta. Kaimyninėje šalyje šiuo metu tvarkoma beveik 350 kilometrų kelių, tad draudimo specialistai vykstantiems rekomenduoja būtinai pasidomėti interaktyviuose žemėlapiuose ir mobiliosiose programėlėse nuolat atnaujinama informacija apie remontuojamus kelių ruožus.

Draudimo bendrovės BTA teigimu, visą vasarą pro Lazdijus vykstant į Varšuvą, tiek renkantis Lomžos, tiek Balstogės kryptį, vairuotojus pasitiks mažiausiai po keliolika kelio remonto vietų. Dar sudėtingesnė situacija maršrute, kurį dažniausiai renkasi krovininių automobilių vairuotojai: per Kalvariją važiuojant į Lenkiją vien iki Suvalkų vairuotojus pristabdys bent trys kelio remonto atkarpos, o iki Varšuvos jie susidurs su daugiau kaip 20 tvarkomų kelių atkarpų.

„Lenkijoje šiemet bendras remontuojamų kelių ilgis – vos 70 km trumpesnis negu pernai. Keliautojų tai tikrai neguodžia, nes šią vasarą intensyviai tvarkomi svarbiausi, vairuotojų mėgstami kaimyninės šalies keliai, daug darbų vyksta ir miestuose. Praėjusią savaitę pranešta, kad Lenkijos šiaurės rytuose remontuojant kelią turistų ir pramogautojų mėgstamoje vietovėje, buvo rastos galimai senos kapinės. Tyrimą pradėjo prokuratūra ir jau aišku, kad kelio atkarpos remontas tikrai užtruks“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Jo teigimu, kelio remontai itin sumažina kai kurių kelio atkarpų pravažumą, todėl pareikalauja keliautojų kantrybės ir tolerancijos, kitu atveju – tenka naudotis apvažiavimais, kurie ne visuomet atitinka pagrindinio maršruto kelio kokybę, gali pasirodyti painūs.

„Keliautojams patarčiau atidžiau planuotis maršrutus. Važiuojant į Vakarus reikėtų pasirūpinti kokybiška navigacijos įranga su LMT – radijo ryšiu gaunama informacija apie eismo situaciją. Planuojant keliones į Vokietiją, Čekiją ir kitas Vakarų, Pietų ir Vidurio Europos šalis, Lenkijos kelių nepavyks išvengti, todėl pravartu panaršyti Lenkijos kelių direkcijos puslapyje www.gddkia.gov.pl, žyminčiame visus šalyje vykdomus kelio darbus kartu su planuojama jų pabaigos data, taikomais eismo apribojimais bei galimais aplinkkeliais“, – teigia BTA ekspertas.

Pasak jo, vizualiai patraukliai ir paprastai informacija apie kelių remontus Lenkijoje pateikiama ir puslapyje https://traffic.naviexpert.pl/.

„Yra ir nemažai mobiliųjų programėlių, leidžiančių realiu laiku stebėti keliuose susidariusią situaciją, pasiūlančių alternatyvius apvažiavimus ar bent preliminariai numatančių, kuriam laikui teks apsišarvuoti kantrybe“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Nenuspėjami ir netikėti kelionės momentai sutrikdo ne tik kelionės planą, bet ir kelia vairuotojams stresą.

„Remontuojamų kelių ruožas dažniausiai nėra pavojingas, bet jis kelia stresą ir ilgina kelionės laiką, kurį vairuotojai po to stengiasi atpirkti mėgindami greičiau pravažiuodami likusį atstumą. Būtent suirzę, gal net budrumą praradę vairuotojai viršijantys leistiną greitį iš tiesų rizikuoja sukelti eismo įvykį“, – sako A. Žiukelis.

BTA Užsienio žalų skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Deveikis antrina, kad laikas remontuojamuose keliuose verčia žmones skubėti, o skubėjimas lemia klaidas.

„Netikėtai ilgiau užtrukę kelyje vairuotojai nori spėti į nakvynės vietą, kurią jau būna užsisakę, vairuoja pervargę, nebeatidūs. Dalis jų, matydami, kad galutinio kelionės taško nepasieks, kartais nusprendžia pernakvoti atokesnėse aikštelėse, o jose galimi nusikaltimai, kurių metu iš keliautojų gali būti atimti daiktai, pinigai ar net mašinos. Tad geresnis planavimas yra ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimas“, – teigia G. Deveikis.

Tai patvirtina statistika –  BTA duomenimis, būtent Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje 2016-aisiais lietuviai pateko į tiek pat eismo įvykių, kiek visose kitose valstybėse kartu sudėjus. Vidutinė tokių įvykių žala siekia apie 1700 Eur.

„Keliaujantiems į užsienį tikrai rekomenduočiau turėti europinio pavyzdžio eismo įvykio deklaraciją, kad ir lietuvišką, kadangi jos forma daugeliu aspektų sutampa su kitų kalbų deklaracijomis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje, mums įprasta protokolų pildymo praktika apskritai nėra paplitusi. Žinoma, prastesnės eismo sąlygos ar kamščiai dar nereiškia, kad kažkas nutiks, bet kelyje reikia būti pasiruošus viskam“, – sako BTA Užsienio žalų skyriaus vyriausiasis specialistas.

 

BTA informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka