Latvijos keleivių vežėjų problemos – kaip lietuvių: vairuotojų trūkumas ir mažėjantis keleivių skaičius

by Lina | 8 birželio, 2023 4:20 am

Birželio 1-2 dienomis Lietuvos keleivių vežimo asociacijos nariai lankėsi Rygoje, kur susipažino su vandeniliu varomais troleibusais, vandenilio gamybos bei pildymo stotimi, taip pat – su Rygos keleivių vežimo įmonės „Rigas satiksme“ veikla.

„Rigas satiksme” – antroji pagal dydį Latvijos vežėjų įmonė, pirmoji – „airBaltic“. Visos įmonės akcijos priklauso Rygos miesto savivaldybei. Rygos keleivių vežimo istorija yra ilga – pirmieji tramvajai į miesto gatves išvažiavo 1901-aisiais. Tokia, kokia yra dabar, įmonė tapo nuo 2003-iųjų, kai buvo sujungtos dvi autobusų įmonės. Vėliau prie jų prijungta troleibusų ir tramvajų valdyba, po to įmonei dar skirta funkcija prižiūrėti miesto automobilių stovėjimo aikšteles. Anksčiau mieste keleivių vežimo veiklą vykdžiusios „Rigas mikroautobusu satiksme“ neliko, jos funkcijas taip pat perėmė „Rigas satiksme“.

Įmonė veža keleivius 77-iais maršrutais, ne tik mieste, bet ir į artimiausius Rygai rajonus. Šiais metais planuojama vežti per 100 mln. keleivių. Per karantiną keleivių buvo ženkliai sumažėję, anot įmonės atstovų, žmonės į viešąjį transportą grįžta pamažu.

Daugiausia keleivių „Rigas satiksme“ vežė 2018-aisiais – 150,6 mln., mažiausiai 2021-aisiais – 72,1 mln. Sumažėjo ir turimų transporto priemonių nuvažiuojamų kilometrų kiekis. Iš viso Rygoje yra 5 tramvajaus maršrutai, 21 troleibusų maršrutas ir 51 autobusų maršrutas.

Tramvajai jungia ganėtinai nuo miesto centro nutolusius rajonus, gerai išplėtotas troleibusų tinklas papildo tramvajaus maršrutų tinklą. Autobusai išvažiuoja iš Rygos miesto ribų, bet užsakymus maršrutams bei dotacijas gauna iš miesto savivaldybės – tokia yra bendra Rygos miesto ir šalies vyriausybės politika: reikia kurti kuo daugiau bendrų maršrutų, kad keleivius būtų galima atvežti į Rygą iš artimiausių rajonų. Tokiu būdu populiarinamas viešasis transportas, mažėja spūsčių keliuose, žmonės skatinami iš nuosavų automobilių persėsti į autobusus.

„Rigas satiksme“ turi nemažai nuosavybės: du troleibusų parkus, du tramvajaus depus ir du autobusų parkus. Iš Brivibas gatvėje esančio tramvajų depo išvažiuoja vien tik nauji, modernūs, žemagrindžiai tramvajai, kitame dar yra ir senų transporto priemonių. Autobusų parkai išsidėstę skirtingose upės pusėse.

Įmonė taip pat valdo daug kitų infrastruktūros objektų, kurie tvarko kontaktinius tinklus, kurių iš viso yra 533 km, kontaktinių atramų – 7600. Tramvajaus bėgių ilgis – 124 km, paskutinė tramvajaus linija atidaryta 1984-aisiais, tai – „Centrinė stotis-Imanto g.“, ji šiuo metu yra populiariausia.

„Rigas satiksme“ priklauso apie 6 tūkst. automobilių stovėjimo vietų, už stovėjimą mieste galima susimokėti tiek grynaisiais, tiek ir kortele. Ši funkcija įmonei deleguota savivaldybės, svarbiausias jos verslas – keleivių vežimas. Visi „Rigas satiksme“ valdomi objektai susiję su transporto eismu.

Įmonėje iš viso dirba 3 300 darbuotojų, trečdalis jų – moterys. Daugiausia jos vairuoja tramvajus ir troleibusus, bet yra ir vairuojančių autobusus. Didžioji dalis darbuotojų dirba su viešuoju transportu susijusį darbą, dalis – infrastruktūros ar techninės priežiūros objektuose. Pusė darbuotojų yra vairuotojai.

Pasak latvių, viena didžiausių problemų yra ta, kad didžioji dalis darbuotojų – vyresnio amžiaus, daugiau kaip pusė – vyresni nei 50 metų. Dėl vairuotojų trūkumo „Rigas satiksme“ buvo priversta reformuoti maršrutų tinklą, kai kuriuose maršrutuose autobusus keičia troleibusais, kurie dalį maršruto trasos gali važiuoti neprisijungę prie kontaktinių laidų. Tai daroma tik dėl to, kad trūksta autobusų vairuotojų – vairuoti troleibusus gali ir neturintys autobuso vairuotojo kategorijos.

Už bilietus Rygoje surenkama vos 18 proc. reikiamų lėšų, Rygos dūma skiria 65 proc., 4 proc. skiriama iš valstybės biudžeto. 7 proc. pajamų surenkama iš automobilių stovėjimo aikštelių eksploatavimo, 6 proc. sudaro kitos pajamos.

Rygos dūma moka vežėjams dotacijas už nuostolingus maršrutus bei už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą. Pernai Rygos dūma skyrė įmonei 116 mln. eurų, iš valstybės biudžeto skirta 7,1 mln. eurų.

Rygiečiai eksploatuoja apie 400 autobusų, 270 troleibusų, 46 žemagrindžius tramvajus ir maždaug tiek pat senųjų. Per pastaruosius metus transporto priemonių parkas gerokai atnaujintas. Prieš porą metų įsigyta vandenilinių troleibusų, įrengta vandenilio gamybos bei pildymo stotis.

Užpernai gauti 25 paskutiniai nauji tramvajai, jie prisijungė prie 28 įsigytųjų anksčiau. Pernai latviai nupirko 88 dyzelinius autobusus, šiais metais tikisi sulaukti pirmųjų iš 51 įsigytojo „Solaris Urbino Electric“. Autobusai bus 12 m ilgio, jau pradėtos įrenginėti ir elektros įkrovimo stotelės. Transporto priemonių baterijos bus įkraunamos vadinamuoju lėtuoju būdu, per naktį parke. Ateityje reikės ir įkrovimo stotelių mieste. Remiantis programa, pagal kurią ketinama pirkti elektrinius autobusus, mieste turi atsirasti septynios greitojo įkrovimo stotelės. Nors įmonė turi vandenilio gamybos bei pildymo stotį, vandenilines transporto priemones jie laiko neefektyviomis, todėl plėsti vandeniliniu varomų transporto priemonių parko neketina.

„Žaliojo kurso“ strategija Latvijoje ne tokia griežta kaip Lietuvoje – nuo 2025-ųjų jie galės pirkti pusę ekologiškų transporto priemonių.

Mieste galioja vieningas viešojo transporto bilietas. Naujovė – 90 min. bilietas, kurio kaina – 1,50 euro. Per tiek laiko keleivis gali persėsti į visų rūšių transporto priemones, ne tik nuvažiuoti į reikiamą vietą, bet ir sugrįžti atgal. Bilietą reikia žymėti įlipus į kiekvieną transporto priemonę. Mėnesinis bilietas Rygoje kainuoja 30 eurų. Vienkartinių bilietų iš transporto priemonių vairuotojų įsigyti nėra galimybės, išskyrus 22-ojo maršruto autobusus, kurie važiuoja į Rygos oro uostą. Toks sprendimas priimtas dėl fiskalinės politikos.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

Source URL: http://ebus.lt/latvijos-keleiviu-vezeju-problemos-kaip-lietuviu-vairuotoju-trukumas-ir-mazejantis-keleiviu-skaicius/

---