Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo susirinkime – aktualiausi klausimai

balandžio 24 04:42 2017 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

2017 m. balandžio 21 d. Vilniaus savivaldybės salėje  rinkosi Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo nariai.

 

Susirinkime dalyvavo Forumo pirmininkas Ramūnas Narbutas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža,Lietuvos kelių ir autotransporto darbuotojų profesinių sąjungų Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkas Petras Grebliauskas, Lietuvos Dokininkų profsąjungos pirmininkas Romas Liaudenskis, UAB,,Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Dainius Kizis, UAB,,Vilniaus viešasis transportas“ Naujoji profesinės sąjungos pirmininkė Alina Ražinskaja, Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jovita Jančiauskienė, UAB,,Vilniaus viešasis transportas‘ troleibusų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Danuta Mackevičienė, VĮ,,Susisiekimo paslaugos“ profsąjungos pirmininkas Jonas Petraška, Keleivinio transporto darbuotojų profsąjungos pirmininkė Lina Jankauskienė, UAB TOKS darbininkų sąjungos pirmininkas Viktoras Antanavičius.

Netrūko ir svečių. Susirinkime dalyvavo Vilniaus savivaldybės vicemeras Linas Kvedaravičius, Lietuvos nacionalinės automobiliais asociacijos ,,Linava“vyriausias specialistas Jevgenijus Stolovickis, Susisiekimo ministerijos viešųjų pirkimo vadovas Saulius Kerza, Europos ekonomikos ir socialinio komiteto atstovė Daiva Kvederaitė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Susirinkusieji išklausė Vilniaus miesto savivaldybės vicemero L. Kvedaravičiaus pranešimą. „Vilniaus viešasis transportas“ yra viena iš didžiausių Savivaldybės valdomų įmonių. Jų teikiamos paslaugos užtikrina gyventojų poreikius. Suprantama, ginant viešąjį interesą, profesinės sąjungos nori streikuoti, joms svarbu išlaikyti darbo vietas. Dėl to bendradarbiaujame su profesinėmis sąjungomis, sprendžiame įmonės problemas. Skelbiant konkursą vežti keleivius, turi būti nurodoma ir vidutinis vairuotojų atlyginimas, o laimėjus privačiai kompanijai, konkursą vairuotojų atlyginimas turėtų išliktų nepakitęs“, – kalbėjo L. Kvedaravičius.

Lietuvos nacionalinės automobiliais asociacijos ,,Linava“ vyriausiasis specialistas Jevgenijus Stolovickis aptarė  vietinio susisiekimo transporto paslaugų konkursų aktualijas. Pasak jo, remiantis ES reglamentais, maršrutams aptarnauti gali būti skelbiami viešųjų pirkimų konkursai, arba sudaromi vidaus sandoriai su savivaldybių įmonėmis neskelbiant konkurso.

„LR Seimas priėmė Viešųjų pirkimo įstatymą, kuriame numatė, kad Savivaldybių įmonėms, teikiančioms paslaugą komunalinėms ir vietinio susisiekimo transporto įmonėms, vidiniai sandoriai galiotų. Deja, Prezidentė vetavo priimtą įstatymą teigdama, jog, vadovaujantis Konstitucija ir Konkurencijos tarybos sprendimais, savivaldybės turi skelbti konkursus. Kai privatūs vežėjai kreipėsi į Konkurencijos tarybą dar 2015-aisiais, Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kad Savivaldybės gali sudaryti vidinius sandorius, jei paskelbus konkursą nedalyvauja kiti vežėjai. Manome, daugelis organizacijų jau kreipėsi į Seimo pirmininką ir Seimo narius, kad būtų atmestas Prezidentės veto, nes daugelis savivaldybių įmonių bankrutuotų paskelbus konkursus“, – sakė J. Stolovickis.

Pasak jo, „Linava“ mano, jog savivaldybėms turėtų būti palikta teisė sudaryti vietinius sandorius, kaip tai daroma kitose ES šalyse. „Savivaldybės yra įsiskolinusios autobusų parkams apie 40 mln. eurų. Todėl įmonės negali dalyvauti konkursuose lygiomis sąlygomis. Paskelbtus konkursus laimi Latvijos vežėjai. Dirbdami su profesinėmis sąjungomis, turime apginti viešąjį interesą ir darbuotojus nuo galimos vietinio susisiekimo įmonių privatizacijos“, – kalbėjo J. Stolovickis.

Kalbėta apie ES paramą vietinio susisiekimo transporto atnaujinimui bei viešuosius pirkimus. Šia tema pasisakė Susisiekimo ministerijos viešųjų pirkimo vadovas Saulius Kerza. Pasak jo, vadovaujantis Susisiekimo ministro įsakymu dėl ekologiško transporto atnaujinimo per ES paramą, .2014-2020 m. strateginiame plane ir Vyriausybės programoje numatyta autobusų ir troleibusų parkus atnaujinti ekologiškomis transporto priemonėmis. Susisiekimo ministerija turi vadovautis Konkurencijos tarybos sprendimu, jog savivaldybės privalės skelbti konkursus dėl vidinių sandorių. Paramą gaus tiek savivaldybės įmonės, tiek privatūs vežėjai, kurie laimės konkursus. Šiuo metu gavome investicinius projektus iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybių. Susisiekimo ministerijos specialistai analizuoja pateiktus projektus“, – teigė S. Kerza.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža kalbėjo apie ETF kongresą, pasisakė nuomonių konsolidavimo klausimais. Apie naująjį Darbo kodeksą kalbėjo LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. „Artimiausiu metu Seimas svarstys Darbo kodeksą. Būtų gerai, kad jo priėmimas būtų atidėtas dar pusmečiui. Trišalėje taryboje sutarta tik 19 str. ir dėl kitų nesutartų straipsnių surašytas nesutarimo protokolas“, – sakė A. Černiauskas.

Jis informavo, kad Lietuvos profesinės sąjungos prie Vyriausybės balandžio 28 d. 11.00 val.  organizuoja protesto akciją „Reikalaujame atlyginimų didinimo, sveikų ir saugių darbo vietų“ Taigi prašė dalyvauti profesinių sąjungų ir išreikšti savo pozicija akcijos metu.

EESRK nuomonę dėl Europos socialinių teisių išsakė Europos ekonomikos ir socialinio komiteto atstovė Daiva Kvederaitė. Pasak jos, Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinis sekretorius Lukas Visentinis (Luca Visentini)  kreipėsi į Europos Komisijos pirmininką, komisarus,  ES šalių atstovybių delegacijas, atkreipdamas  dėmesį į tai, kad balandžio 26 d. Europos Komisija paskelbs Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) dokumentus. Generalinis sektorius pirmiausia kreipiasi į Europos Komisiją, ragindamas,  kad ESTR pasiūlymai būtų  konkretūs ir tikrai prisidėtų stiprinant ES socialinį faktorių.

ESTR turėtų siekti  socialinių standartų konvergencijos, orientuojantis į ES šalis, kurios turi aukštesnius standartus,  o ne  juos mažinti.  „Europos piliečiai nesupras, jeigu po metus trukusių konsultacijų, bus susitarta tik dėl bendrų principų sąrašo, jie tai supras  kaip iniciatyvos dėl Europos socialinių ramsčių nesėkmę. Dar vienas dalykas –  ESTR turi apimti visas 27 ES šalis, ne tik Euro zonos šalis“, – rašoma dokumente.

„Pasiūlyta direktyva dėl deramų darbo sąlygų, yra puiki  proga užtikrinti minimalias teises visiems  darbuotojams, nepriklausomai kokį darbą dirba ir pagal kokias sutartis, taip pat dirbantiems pagal netipines darbo sutartis, skaitmenines platformas, ekonomiškai priklausomus savarankiškai dirbančius asmenis“, – kalbėjo D. Kvederaitė.

Jos teigimu, siūloma nauja direktyva dėl visuotinės prieigos prie socialinės apsaugos sistemų nustatys  suvienodintus standartus  socialinėms  išmokoms ir jų taikymui, ir užtikrins visateisę  prieigą prie šių sistemų  visoms darbuotojų kategorijoms nepriklausomai nuo įdarbinimo formos ir darbo sutarties.

„Pasiūlytos naujos ambicingos teisėkūros ir ne teisėkūros nuostatos dėl darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo  yra sveikintinos, siekiant ženkliai pagerinti sąlygas dirbantiems tėvams ir, vėlgi, nustatyti bendrus standartus, kurie būtų orientuoti į aukštesnius standartus ir taikytini visoms ES narėms.  Šie visi procesai turėtų būti valdomi teisingai ir tvariai, stiprinant socialines teises ir jas pilnai įgyvendinant visais lygiais“, – sakė E. Kvederaitė.

Toliau vyko Forumo narių diskusijos dėl socialinio dialogo plėtojimo bendradarbiaujant su Valstybinėmis organizacijomis. Priimtas kreipimasis į Seimo pirmininką ir seimo narius, kur prašoma  atmesti Prezidentės veto dėl Viešųjų pirkimo įstatymo ir vidinių sandorių.

Kitas Forumo susirinkimas įvyks Klaipėdoje birželio 18 dieną.

 

Federacijos pirmininkas Bronius Bučelis