LTSA: už kiekvieno tiriamo eismo įvykio slypi ne tik priežastys, bet ir žmonių likimai

lapkričio 09 05:06 2021 Spausdinti straipsnį Lankytojai Saugus eismas

Pagausėjusi komanda, sparčiau ir išsamiau tiriami eismo įvykiai ir dar daugiau pateiktų rekomendacijų eismo saugai gerinti. Taip būtų galima apibūdinti Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Tyrėjų komandos vienerių metų darbą. Susibūrusi praėjusių metų lapkričio pradžioje, ji ėmė tobulinti eismo įvykių tyrimų sistemą, pasitarnausiančią valstybinei eismo saugumo programai „Vizija nulis“. Pastarosios tikslas – iki 2030 m. perpus, o iki 2050 m. iki nulio sumažinti eismo įvykių keliuose skaičių.

„Tam, kad eismo įvykių imtų mažėti, būtina išsami jų analizė. Tik nustačius pirmines priežastis, galima parinkti bei įgyvendinti konkrečias priemones, padėsiančias jų išvengti. Todėl tobuliname eismo įvykių tyrimų etapus, mezgame ryšius su giminingomis institucijomis, galinčiomis padėti išsiaiškinti priežastis, ieškome naujų eismo įvykių priežasčių analizės būdų“, – pasakoja LTSA Tyrėjų komandos vyresnysis patarėjas Justas Petrauskas.

Vieno eismo įvykio ištyrimas užtrunka nuo dviejų dienų iki kelerių metų. Jeigu puikiai surinkta eismo įvykio informacija, yra eismo dalyvių ir liudininkų kontaktai, jie bendradarbiauja, įvykį ištirti, nubraižyti priežasčių medį neužtrunkama. Tačiau dažnai priežastims patikslinti būtinos ir ekspertizių išvados, o kartais net kelios, todėl tyrimas gali užsitęsti metus.

Didžiausias pokytis, kuriuo didžiuojasi LTSA, yra jų ir Policijos darbuotojų bendrystė. Susitikusios eismo įvykio, kuriame žuvo bent vienas žmogus arba į kurį pateko keleivinė ar krovininė transporto priemonė ir kuriame susižeidė ar žuvo žmogus, vietoje, institucijos dirba išvien, vieni kitus moko bei dalinasi patirtimi ir žiniomis.

„Bendradarbiaujame jau ne vienerius metus, tad turime aiškiai nusistovėjusią darbo seką ir esame pasidalinę funkcijomis pagal kompetenciją. Dažnai, į įvykio vietą atvažiavus specializuoto policijos padalinio pareigūnui, joje jau dirba LTSA tyrėjai. Jų stiprioji pusė įvykio vietoje – turima specializuota įranga: svarstyklės, išlyginimo kilimėliai, matavimo prietaisai ir kita įranga, reikalinga išsamiai patikrinti transporto priemonę, bei kompetencija ją naudoti. Be to, maloniai stebina LTSA darbuotojų asmeninės savybės bei kantrybė ir bendravimo gerosios savybės“, – sako Klaipėdos kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Pagrindinis policijos ir LTSA darbo skirtumas – policija siekia nustatyti kaltininką, sukėlusį eismo įvykį, tuo tarpu LTSA priežasčių ieško giliau. Kaip pavyzdį, J. Petrauskas išskiria kelis atvejus. Eismo įvykio metu vairuotojas kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. Policija identifikavo avarijos kaltininką – vairuotoją, kuris nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio. LTSA, ištyrusi eismo įvykį nustatė, kad automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir dėl nesaugaus greičio, ir dėl prastos techninės būklės padangų. Arba miesto autobuso vairuotojas kliudė per perėją ėjusią pėsčiąją. Policijai nustačius eismo įvykio kaltininką, LTSA papildomai ištyrė, kad vairuotojas neturėjo galiojančios vairuotojo medicininės patikros. Tam, kad ateityje būtų išvengta eismo įvykių, kurie gali įvykti dėl vairuotojo prastos sveikatos būklės, LTSA pateikė rekomendaciją vežėjams, vykdantiems vietinio susisiekimo bei tolimojo susisiekimo maršrutais vežimus, užtikrinti, kad vairuotojai, kurie veža keleivius, turėtų galiojančią medicininę pažymą

Ištyrusi eismo įvykį, LTSA Tyrėjų komanda teikia rekomendacijas saugai gerinti. 2020 metais buvo pateiktos 45 rekomendacijos. 23 iš jų įgyvendintos, 8 buvo nepritarta, o likusioms pritarta, tačiau jų įgyvendinimo terminas yra ilgas. Juk jei reikia įrengti kelio ženklą arba jį perstatyti, kad jis netrukdytų matomumui, tokį darbą kelio savininkas atlieka gana greitai. Jei siekiama, kad T formos sankryža būtų rekonstruota į žiedinę sankryžą, tokie darbai užtrunka. 2021 metais jau yra pateiktos 48 rekomendacijas. 23 iš jų įgyvendintos, 12 buvo nepritarta, likusioms pritarta arba dar laukiama atsakymo į pasiūlymą.

„Kiekviena teikta rekomendacija eismo saugai gerinti, kuriai buvo pritarta, džiaugiamės. Nes taip kuriame vertę ir žingsnis po žingsnio prisidedame prie eismo saugumo. Tikėtina, kad išsprendus problemą, dėl kurios prieš tai žuvo arba buvo sužeistas žmogus, kitas skaudus įvykis toje pačioje vietoje arba dėl tų pačių priežasčių nepasikartos“, – sako vyresnysis patarėjas.

Patarėjas prisimena kelias išskirtines rekomendacijas, kurios keičia ne tik žmonių likimus, bet ir sprendžia sistemines problemas. Vienas iš pavyzdžių: tą patį mėnesį įvyko du eismo įvykiai, kurių metu partrenkti pėstieji. Ištyrus įvykius paaiškėjo, kad pėstieji keliavo namo iš gydymo įstaigų patys. Visos Lietuvos savivaldybės teikia socialinio pavežėjimo paslaugą, tik ši informacija buvo pasiekiama gan ribotai. Todėl buvo kreiptasi į jas ir paprašyta, kad tokia paslauga būtų viešinama ir gyventojai žinotų, jog jiems nebūtina tamsiu paros metu keliauti namo pėsčiomis neapšviestomis šalikelėmis. Antrasis pavyzdys: lūžus miškovežio statramščio varžtui, nukrito statramtis ir kliudė šalikelėje buvusį dviratininką. Pagal transporto priemonės kėbulo kodą buvo atrinktos įmonės, kurios turi bent vieną registruotą miškovežį. Visos jos paprašytos atlikti papildomą techninės būklės patikrinimą ir informuotos, kaip tinkamai reguliuoti statramsčius.

„Komandą sudaro transporto inžinerijos ar vadybos, teisės, socialinių mokslų studijas baigę žmonės. Kiekvieną eismo įvykį tiria atskiras tyrėjas, tačiau situacijos ir išvados aptariamos bendrai – komandoje. Ateityje mūsų tikslas tobulėti ir dar daugiau bendradarbiauti su Transporto kompetencijų agentūra, Vytauto didžiojo universiteto saugaus eismo psichologėmis, Lietuvos teismo ekspertizių centru, mobiliojo ryšio įmonėmis bei vairavimo mokyklomis“, – teigia J. Petrauskas ir linki sau bei komandai kitais metais dar daugiau sprendimų ir įgyvendintų rekomendacijų, užtikrinsiančių saugų eismą.

LTSA informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka