„Mercedes Benz 0 3500″: 1949-ųjų kalėdinė dovana

by Lina | 25 lapkričio, 2022 4:31 am

„Mercedes Benz 0 3500 ” buvo  pirmasis naujai sukurtas „Daimler-Benz AG ” po Antrojo pasaulinio karo autobusas ir pirmasis, pagamintas Manheimm’o gamykloje. Jis buvo sukurtas remiantis tuo pačiu metu pristatytu sunkvežimiu „Mercedes Benz L 3500″, kurio priekyje po kapotu buvo sumontuotas dyzelinis variklis.

…Tai skamba beveik kaip kalėdinė pasaka, bet, jei galima tikėti legendomis, „Mercedes Benz O 3500″ savo premjerą atšventė 1949 metų gruodžio 24 dieną. Tuometinė „Daimler-Benz AG” padovanojo sau ypatingą kalėdinę dovaną. „0 3500″ greitai tapo savo laikų sėkmingiausiu autobusu. Per keletą metų buvo sukurta šio modelio autobusų šeima, kurią sudarė turistiniai, tarpmiestiniai ir miesto autobusai. Nuo 1949 m. gruodžio mėn. iki gamybos pabaigos 1955 metais buvo pagaminti 6049 autobusai.

Šis autobuso modelis 1949 m. vasarą turėjo savo pirmtaką „0 3250″ – jo konstrukcija buvo klasikinė, važiuoklė – laikančioji, su sumontuotu atskirai pagamintu kėbulu. Tačiau „0 3500″ važiuoklė buvo žemo rėmo, kad keleiviams įlipti būtų patogiau. Svorio centras – žemas, tai užtikrino stabilumą kelyje.

Miesto autobusų priekyje buvo oru valdomos stumdomos durys, o gale – oru valdomos vidinės sulankstomos durys. Už vairuotojo sėdynės buvo keturios dvivietės kėdės dešinėje ir kairėje, po to – trivietis suolas virš ratų arkų, iš viso 22 sėdimos vietos. Taip pat buvo 23 stovimos vietos centriniame praėjime ir aikštelėje prie galinių durų.

Kitaip nei miesto autobusuose, turistiniuose ir priemiestiniuose autobusuose buvo montuojamas rankiniu būdu valdomos priekinės durys. Bet kokiam orui pritaikytame autobuse buvo įstiklinta stogo briauna ir daugiau nei pustrečios metro ilgio stumdomas stogas, todėl stiklinis plotas siekė 16 kv./m.

Į galinę daiktadėžę už galinės sėdynės buvo galima patekti pro dvigubas duris. Papildomam bagažui susidėti galinėje kėbulo dalyje buvo galima įrengti stogo bagažinę.

Viduje buvo dvylika dviviečių sėdynių su vamzdiniais plieniniais rėmais, o suoliukas prie galinio įėjimo buvo sulankstomas. Ant suoliuko gale galėjo sėdėti penki žmonės. Centriniame praėjime galėjo būti sumontuos šešios atskiros sulankstomos sėdynės, o šalia vairuotojo – viena arba dvivietės sulankstomos sėdynės, kad būtų vietos iki 37 keleivių. Visos sėdynės aptrauktos oda, su galvos atramomis, centriniais porankiais, reguliuojamais atlošais. Prie priekinių sėdynių buvo sulankstomi staliukai, o vėliau už papildomą mokestį buvo galima įsigyti net atskiras sėdynes

Autobuse buvo ir atskiros durys vairuotojui.

Apsaugos įrangą sudarė mirksinčios lemputės, dvigubi priekinio  stiklo valytuvai, galinio vaizdo veidrodėliai viduje ir išorėje, langai iš apsauginio stiklo, galinės sienos langas įrengtas kaip avarinis išėjimas, gesintuvai ir pirmos pagalbos vaistinėlė buvo lengvai pasiekiami po prietaisų skydeliu.

Komfortą užtikrino šildymo ir vėdinimo sistema, skydelis nuo saulės, šeši lubiniai šviestuvai, garsiakalbių sistema su dviem mygtukais. Vairuotojo sėdynė buvo reguliuojama išilgai ir nuo keleivių salono atskirta aklina užuolaida. Už papildomą mokestį buvo galima įsigyti vairuotojo sėdynę, kurią buvo galima reguliuoti visomis kryptimis ir pasukti. Autobuso viduje buvo įrengtos linoleumo grindys, praėjimas dengtas neslystančiais guminiais kilimėliais, o miesto autobuso centrinis praėjimas ir galinė aikštelė – medinėmis juostomis. Viduje visos medinės dalys beicuotos arba poliruotos, sėdynių rėmai nudažyti spalvotai, o metalinės detalės plikos. Galima buvo pasirinkti vienos ar dviejų spalvų išorinę apdailą. Miesto autobuse kaip standartinė įranga buvo montuojama ženklų dėžutė su trimis įkišamais ženklais. Ženklų dėžę galima buvo įsigyti už papildomą mokestį.

Šio modelio autobusuose buvo montuojami OM 312 šešių cilindrų 4,6 litro darbinio tūrio prieškameriniai dyzeliniai varikliai. Jų galingumas buvo 90 AG, esant 2800 aps./min. Su šiais varikliais  autobusai galėjo pasiekti 82 km/h didžiausią greitį. Standartinės degalų sąnaudos – 14,8 litro =12,6 kg/100 km.

Važiuoklės svoris siekė 2800 kg, didžiausias leistinas bendras svoris – 8500 kg, tarpvėžės  plotis priekyje ir gale – 1700 mm, prošvaistė – 250 mm, padangos – 8.25-20, apsisukimo spindulys – 19,2 m, kuro bako talpa – 92 litrai

Ir pabaigai: modelis „O 3500″ buvo tiekiamas kaip važiuoklė, ant kurios galėjo montuoti vietinio gamintojo kėbulus. Taip buvo su Lježo miesto transporto įmonės TULE serija. 14 autobusų serija (1-14, vėliau 61 – 74) buvo sumontuota JONCKHEERE kėbulai.

„O 3500″ įpėdiniu vėliau tapo „0 321 H”.

Šis Bremeno „Mercedes-Benz O 3500”  buvo pagamintas 1954 m. Tai – tarpmiesčio vežimams skirtas autobusas, kuriame – 29 sėdimos vietos. Šiais laikais šį autobusą naudoja vestuvėms, šventėms ir kitoms progoms.

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos

Linos Jakubauskienės nuotraukose:

Bremeno „Reisiedens von Rahden“ restauruotas autobusas

Source URL: http://ebus.lt/mercedes-benz-0-3500-1949-uju-kaledine-dovana/

---