Metai – nauji, bėdos – tos pačios
by admin | 6 sausio, 2011 5:17 am
Peržengus Naujųjų slenkstį, įprasta atsigręžti atgal beiapžvelgtiistorija tapusių metųdarbus.
Apie2010-ųjų keleivininkų problemasir džiaugsmus kalbamės su asociacijos „Linava“ viceprezidentu, UAB „Kauno autobusai“ generaliniu direktorium Mindaugu GRIGELIU.
– Jei reikėtų apibūdinti praėjusius metus vienu sakiniu – kokie jie buvo keleivių vežėjams?
– Galima teigti, jog jie buvo vieni iš sunkiausių per visą įmonių veiklos istoriją. Keleivių vežėjams itin skaudžiai kirto panaikintas lengvatinis PVM tarifas, kuris iki šiol taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių. Išaugus mokesčiams, vežėjai buvo priversti didinti bilietų kainas; daliai keleivių važiavimas keleiviniu transportu tapo per brangus, ir jie pasirinko kitus važiavimo būdus.
Išaugus sąnaudoms, keleivinio transporto įmonių darbuotojai buvo priversti mažinti reisų skaičių. Dėl šios priežasties atokesnėse vietovėse daugėjo vienkiemių ir kaimų, neturinčių susisiekimo su savivaldybėmis. Tenka pripažinti, jog daliai šalies gyventojų susisiekimo paslauga jau nebeužtikrinama.
Keleivių vežėjai neturėjo iš ko susimokėti nuolat didėjančių mokesčių, laiku su jais neatsiskaitė ir miestų bei rajonų savivaldybės, tad iki 2008-ųjų mažėjusios jų skolos pernai sparčiai išaugo. Savivaldybėms nebeįstengiant laiku atsiskaityti su keleivinio transporto įmonėmis už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, susiklostė, sakyčiau, paradoksali situacija: vežėjai privalo sumokėti PVM nuo visos kompensacijų sumos – taip pat ir tos dalies, kurios realiai iš savivaldybių negavo…
– Kaip į šią problemą žiūri valdžios institucijos?
– Susisiekimo ministerijoje sulaukėme supratimo ir palaikymo. Ne sykį teko susitikti su susisiekimo ministru, kuris suvokia itin sudėtingą keleivių vežėjų padėtį. Tačiau visai kitokia situacija susiklostė bendraujant su Finansų ministerija. Ne kartą rašėme raštus finansų ministrei, tačiau jos atsakymas – vienareikšmiškas: PVM lengvatos keleiviniame transporte panaikintos pagrįstai, o grąžintas lengvatinis tarifas neturėtų didesnės įtakos ekonominei visuomeninio transporto įmonių būklei, tuo tarpu valstybės biudžetas dėl to netektų dalies pajamų.
Finansų ministrės manymu, PVM už negautą kompensacijų dalį skaičiuojamas pagrįstai – esą, subsidijos bei dotacijos privalo būti įtraukiamos į keleivių vežimo paslaugų apmokestinamąją vertę, kadangi to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos…
– Tad ar galima teigti, jog keleivių vežėjai jau gali prarasti viltį susigrąžinti lengvatinį PVM tarifą keleivinio transporto paslaugoms?
– Teigiamų permainų šioje srityje sunku tikėtis. Nuo šių metu sausio 1-osios grąžintas lengvatinis PVM tarifas viešbučių paslaugoms. Vertiname tai teigiamai, tačiau norėtųsi paklausti – ar valdžios atstovai mano, jog keleivių vežėjų padėtis yra lengvesnė?
Mes jau nesitikime, kad kada nors bus grąžintas buvęs lengvatinis 5 proc. tarifas, tačiau jis galėtų būti bent jau tokio dydžio, kaip kaimyninėje Latvijoje – 10 proc. Nenuleidžiame rankų, bandysime ir toliau dirbti įtikinėdami valdžios atstovus, kad keleivių vežimo paslauga visuomenei būtina ir jos nevalia sužlugdyti.
– Kokios dar bėdos kamavo keleivių vežėjus praėjusiais metais?
– Ko gero, labiausiai įsisenėjusi ir nepajudinama problema – nelegalai. Neteisėta veikla besiverčiantys keleivių vežėjai per krizę dar labiau suįžūlėjo, jie nuveža didžiąją dalį reguliarių autobusų keleivių. Nemokėdami mokesčių, jie gali pasiūlyti keleiviams pigesnes paslaugas, tuo tarpu mokesčių prispaustos keleivinio transporto įmonės vežti pigiau nebeišgali.
Asociacija „Linava“ bei keleivių vežėjai ne kartą informavo savivaldybes, Valstybinę kelių transporto inspekciją, Policijos departamentą, Generalinę prokuratūrą ir kitas institucijas apie tai, kad daugelyje miestų prie autobusų stočių būriuojasi vežėjai, kurie neteisėtai surenka ir veža reguliarių maršrutų autobusų belaukiančius keleivius. Deja, atgarsiai į mūsų pagalbos šauksmą praktiškai lygūs nuliui.
Suprantame, kad VKTI nepajėgi viena kovoti su nelegaliais vežėjais. Gaila, bet policija, kuri turi įgaliojimus kontroliuoti fizinių asmenų daromus pažeidimus, nelegalių vežėjų veiklą tiria labai retai, nepakankamai dėmesio šiai problemai skiria ir Valstybinė mokesčių inspekcija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Susidaro įspūdis, kad neteisėtas keleivių vežimo verslas – neįveikiamas, kad šie vežėjai turi tvirtą užnugarį aukščiausiose valdžios institucijose – antraip būtų sunku patikėti, kad galima dirbti taip atvirai, įžūliai ir likti nenubaustiems.
– Kokias problemas šiemet asociacijos „Linava“ keleivinio transporto skyriui pavyko išspręsti teigiamai?
– Pavyko pasiekti, kad nuo šių metų sausio 1-osios Baltarusijoje įvesto kelių mokesčio nereikėtų mokėti Lietuvos keleivinio transporto įmonių autobusams. Mūsų prašymu Susisiekimo
ministerija kreipėsi į Baltarusijos transporto ministeriją, prašydama numatyti išimtis keleivių vežimui autobusais reguliaraus susisiekimo maršrutais. 2010 m. lapkričio 30 d. Susisiekimo ministerija gavo atsakymą, kad keleivių vežimui reguliaraus susisiekimo maršrutais Baltarusijos teritorija kelių mokestis nebus taikomas.
– Pernai iš trijų didžiųjų miestų, kuriuose planuota įdiegti elektroninį bilietą, tai sugebėta padaryti tik Kaune…
– Turėtume nepamiršti dar ir Druskininkų, kur elektroninio bilieto sistema taip pat puikiai veikia. Nuo šių metų sausio 1-osios vienkartinio elektroninio bilieto sistema startavo ir Vilniuje. Deja, ir čia susiduriame su įvairiomis problemomis – elektroninio bilieto įstatyminė bazė kol kas neapibrėžta, turime problemų su bilietų apsaugos tarnybomis. Kaip ir kiekvienas dalykas, elektroninio bilieto sistema turi savų pliusų bei minusų.
– Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvos keleivinio transporto priemonių parkas – seniausias Europoje. Praėjusiais metais sulaukta džiugesnių naujienų dėl parkų atnaujinimo ekologiškomis transporto priemonėmis…
– Praėjusių metų vasarą pagaliau iš mirties taško pajudėjo projektas dėl lėšų transporto priemonių parkams atnaujinti skyrimo iš Europos Sąjungos ekologinių fondų.
Kol kas pinigų bus skirta tik penkių didžiųjų miestų autobusų bei troleibusų parkams atnaujinti, tačiau keleivių vežėjai gali tikėtis, kad bus grąžinta ir lėšų dalis, prieš tai skirta Energetikos ministerijai biokuro technologijoms plėtoti.
Iš Europos Sąjungos lėšų Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos vežėjai pirks suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus, o Panevežys įsigis keletą hibridinių autobusų. Ekologiškus degalus naudojančių transporto priemonių įdiegimas prisidės ne tik prie mūsų visų aplinkos švarinimo, bet ir ekologiškų degalų plėtros šalyje.
– Keleivių vežėjus, ko gero, pradžiugino ir nuo šių metų sausio 1-osios panaikintas akcizo mokestis suspaustoms gamtinėms dujoms?
– Ši didžiųjų miestų vežėjams džiugi žinia atėjo drauge su ne tokia malonia naujiena – nuo šių metų padidintas akcizas dyzelinui. Tai dar labiau apsunkins ir taip sunkiai besiverčiančių keleivių vežėjų padėtį. Branginti bilietų tiek miestuose, tiek tarpmiesčio ar priemiesčio vežimuose jau nebegalime, tad drastiškai brangstantys degalai guls ant keleivių vežėjų pečių.
– Praėjusius metus paženklino nesutarimai asociacijoje „Linava“, kuriai priklauso ir daugelis šalies keleivinio transporto įmonių…
– Keleivių vežėjai stengėsi nesivelti į konfliktus ir bandė padėti išspręsti nesutarimus konstruktyviai. Gaila, kad krovinių vežėjams gražiuoju susitarti nepavyko, net du praėjusiais metais vykę asociacijos „Linava“ Kongresai praėjo tuščiai. Norėtųsi tikėtis, kad šiais metais vežėjams pagaliau pavyks rasti bendrus problemos sprendimo būdus, kad įvyks rinkiminis Kongresas, bus išrinkti visiems priimtini bei autoritetingi vadovai, ir asociacija galės toliau konstruktyviai darbuotis visos šalies vežėjų labui.
– Metų pabaigoje pradėta kalbėti, jog sunkiausi laikai Lietuvai jau praeityje, ar keleivių vežėjai tikisi, jog šių metų globėjas zuikis atneš teigiamų permainų?
– Kai kurių gerų ženklų galima įžvelgti ir mūsų padangėje. Štai Vilniuje didėja besinaudojančių viešuoju transportu skaičius, daugėja parduotų vienkartinių bei nuolatinių bilietų. Tai rodo, jog keleiviai pamažu sugrįžta į visuomeninį transportą. Teigiamų rezultatų pasiekti, be abejo, padėjo ir įdiegtas įlipimas pro priekines autobusų bei troleibusų duris. Statistiniai duomenys rodo, jog visuose miestuose, kur buvo įdiegta ši sistema, keleivinio transporto įmonių padėtis pagerėjo.
Kituose miestuose vis dar lieka opios keleivių kontrolės problemos, daug žmonių važinėja be bilieto, nors baudos ir ženkliai padidėjo. Ar ne paradoksalu, kad, tarkim, Kaune per mėnesį įvykio vietoje nubaudžiama vos apie 30–40 autobusais be bilieto važiuojančių keleivių bei surašoma vos 400–450 administracinio teisės pažeidimo protokolų. Manau, tai tikrai ne didėjančio keleivių sąmoningumo rezultatas, o kontroliuojančių įstaigų darbuotojų darbo spragos.
Manau, nemažai sumaišties turėtų sukelti ir pataisytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Jame numatyta, jog nuo šių metų sausio 1-osios nebeleidžiama baudų už važiavimą be bilieto mokėti autobuse. Naujasis kodeksas gali sukelti ir daugiau painiavos: bus labai sudėtinga išsiaiškinti, ar „zuikis“ išties pirmą kartą sulaikomas be bilieto ir gali atsipirkti puse minimalios baudos, jei ją susimokės per dešimt dienų. Sunku įsivaizduoti, kaip visa tai bus įmanoma padaryti praktiškai. Galima tikėtis, kad papildomos išlaidos ir rūpesčiai eilinį kartą guls ant keleivių vežėjų pečių, o surinktos lėšos už baudas papildys Valstybinės mokesčių inspekcijos kišenę.
– Ir pabaigai – ko palinkėtumėte šiais metais keleivių vežėjams?
– Linkėjimai tradiciniai – daug keleivių ir mažai „zuikių“autobusuose bei troleibusuose, palankių valdžios institucijų sprendimų mūsų verslui, stiprios sveikatos, gražių svajonių ir sėkmės darbe bei asmeniniame gyvenime.
– Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Source URL: http://ebus.lt/metai-nauji-bdos-tos-paios/