Metinį transporto sektoriaus augimą lėmė didėjantis paslaugų eksportas į pagrindines rinkas

vasario 28 05:05 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais toliau augo Lietuvos transporto sektoriaus ekonominiai rodikliai. Transporto sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) išaugo 8 proc., įmonių pajamos – 9 proc., taip pat didėjo sektoriaus įmonių ir darbuotojų skaičius. Didžiausią įtaką sektoriaus rezultatams turėjo 16,2 proc. išaugęs transporto paslaugų eksportas.

 

 

2019 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, daugiau transporto paslaugų eksportuota į visas pagrindines Europos Sąjungos ir Rytų Europos eksporto rinkas – Vokietiją (+27 proc.), Rusiją (+6,7 proc.), Prancūziją (+34 proc.), Daniją (+16 proc.), Austriją (+31 proc.). Itin sparčiai augo transporto paslaugų eksportas į Italiją (+40 proc.). Sektoriaus plėtra į naujas rinkas, augimas esamose rinkose, naujų veiklų įgyvendinimas 9 proc. augino sektoriaus įmonių pajamas.

Palyginti su 2018 m., pernai krovinių vežimo sausumos transportu apimtys augo 3 proc., iš jų kelių transportu pervežta 6,7 proc. daugiau (95,1 mln. t), geležinkeliais – 2,8 proc. mažiau (55,2 mln. t). Geležinkeliais vežamų krovinių apimtis lėmė sumažėjęs tranzitas Klaipėdos (-8,5 proc.) ir Kaliningrado srities kryptimis (-13,9 proc.). Rusijos krovinių per metus sumažėjo 27 proc., tuo tarpu Ukrainos krovinių pervežta 107 proc. daugiau. Praėjusiais metais pradėta reguliariai vežti konteinerius iš Klaipėdos į Kijevą, buvo gabenami kroviniai iš Kinijos.

2019 m. krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale, palyginti su 2018 m., sumažėjo 0,8 proc. Klaipėdos uoste krauta 46,3 mln. t (-0,7 proc.), Būtingės terminale – 9,54 mln. t (-1,2 proc.) krovinių. Krovos augimą Klaipėdos uoste pristabdė pagrindinių krovinių – konteinerių, naftos produktų ir trąšų krovos mažėjimas. Uoste išaugo grūdų (+103 proc.), suskystintųjų dujų ir ro-ro krovinių (+4,6 proc) krova, padidėjusi 2018 m. atidarius naują laivybos liniją tarp Klaipėdos ir Treleborgo (Švedija). Apibendrinus 2019 m. rezultatus, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir toliau išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų pagal krovos apimtis, aplenkdamas Latvijos ir Estijos jūrų uostus.

Lietuvos oro uostams 2019-ieji buvo sėkmingi. Palyginti su 2018 m., Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose 2 proc. padaugėjo skrydžių, sulaukta 4 proc. daugiau keleivių. Iš viso aptarnauta daugiau kaip 6,5 mln. keleivių, iš jų vien Vilniaus oro uoste – daugiau kaip 5 mln. Sostinės oro uosto istorijoje tai didžiausias keleivių srautas, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus. Didžiausią augimą pasiekė Kauno oro uostas, keleivių srautą padidinęs 15 proc. Populiariausios skrydžių šalys išlieka nepakitusios: 20 proc. visų keleivių iš Lietuvos skrenda į Jungtinę Karalystę, 10 proc. – į Vokietiją, 9 proc. – į Norvegiją. Krovinių krova šalies oro uostuose padidėjo 6,8 proc.

Susisiekimo ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka