Nauji kelių kokybės audito „radiniai“: galimai klastota dokumentacija, prastesnės ir pigesnės medžiagos

rugpjūčio 16 03:53 2019 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos tęsiamas kelių kokybės auditas atskleidžia vis naujas kai kurių rangovų piktnaudžiavimo detales. Valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatyti defektai ruožuose, dėl kurių rangovai bendradarbiauja, bus pašalinti iki  2019 metų pabaigos. Kituose ruožuose, dėl kurių rangovai atsisako bendradarbiauti ir vilkina procesus, defektų ištaisymas gali persikelti į kitus metus.

Kalbantis su rangovais dėl anksčiau aptiko broko ištaisymo, paaiškėjo, kad kai kuriuose objektuose nusižengta ne tik atliekant rangos darbus, bet ir kai kurių projektų vykdymo metu galimai buvo suklastota dokumentacija mažinant reikalavimus ir naudojant prastesnes medžiagas. Be to, dalis rangovų vengia prisiimti atsakomybę už padarytus pažeidimus, atsisako bendradarbiauti ir taisyti defektus, pateikia tikrovės neatitinkančius tyrimų rezultatus, vilkina procesus.

„Kelių kokybės auditas atskleidė didžiulį piktnaudžiavimo mastą Lietuvos keliuose. Tikrai nesakome, kad nesąžiningai dirbo visos įmonės – buvo tokių, kurios klydo, tai pripažino ir ištaisė savo klaidas. Vis dėlto turime labai sudėtingų atvejų, kai rangovai ne tik bando nuslėpti savo piktavališkumą, bet ir ieško politinio užtarimo aukštų vadovų kabinetuose. Šioje vietoje privalome būti principingi. Tai mūsų keliai, mūsų valstybės lėšos, visuomenė privalo reikalauti atsakomybės ir išgirsti visus atsakymus“, – sakė laikinai einantis pareigas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, kalbantis su rangovais dėl defektų apimties, jų šalinimo ir darbų terminų palyginti visuose dokumentuose nustatyti reikalavimai: nuo viešųjų pirkimų techninių specifikacijų iki techninių darbo projektų. Paaiškėjo atvejų, kai  projektuojant ir  įgyvendinant projektus reikalavimai dokumentuose buvo mažinami kokybės sąskaita. Šios faktinės aplinkybės išaiškintos praplėtus audito tyrimo lauką. Pirmame etape lyginti tik techniniuose darbo projektuose nustatyti reikalavimai su realiai atliktais darbais.

Rangovai supažindinti su audito išvadomis ir pasiūlyti galimi defektų šalinimo būdai. Dalis įmonių sutinka bendradarbiauti, teikia informaciją, sutinka ištaisyti defektus.

Pavyzdžiui, AB „Panevėžio keliai“, AB „Kauno tiltai“ keliuose ruožuose, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, paklojo naują asfaltą, su UAB „Alkesta“ pasiektas susitarimas dėl garantinio termino pratęsimo ir bus vykdoma tolesnė objekto stebėsena, UAB „Žemaitijos keliai“, AB „Eurovia Lietuva“ sutiko patikrinti visą kelio ruožą, po to, kai bus gautos išvados dėl pažeidimų apimčių, tada bus sprendžiama dėl trūkumų ištaisymo būdų ir terminų.

Tačiau yra rangovų, kurie ne tik atsisako šalinti defektus, bet ir vilkina procesus, atsisako teikti informaciją, bendradarbiauti, ignoruoja nustatytas faktines aplinkybes.

Kelių kokybės audito metu tikrinant, ar atlikti darbai atitinka projektinę dokumentaciją, paaiškėjo, kad UAB „Fegda“ įrengtame ruože (kelio Nr. 5230 Paberžė–Barskūnai–Medžiukai ruožas nuo 6,50 iki 11,16 km), projektinė dokumentacija neatitinka viešojo pirkimo techninės specifikacijos. Projektinėje dokumentacijoje skaldos pagrindo sluoksnis pakeistas pigesnėmis ir prastesnėmis medžiagomis. VGTU, vertindamas atliktų darbų atitiktį projektinei dokumentacijai, neturėjo galimybių nustatyti šiuos trūkumus. Taip pat techninėje specifikacijoje pirkimo metu buvo numatytas ne mažiau nei 25 cm šalčio atsparaus sluoksnio storis, tačiau tiek projektavimo užduotis, tiek projektas parengtas sumažinant reikalavimus ir nustatyta, kad sluoksnio reikšmė galima nuo 0. Visi šie neatitikimai leido rangovui darbus atlikti pigiau ir gerokai sumažino kelio laikomąją gebą ir kelio tarnavimo laiką.

Vykdant kelių auditą susidurta su atveju, kai rangovai slepia faktines aplinkybes, siekdami išvengti atsakomybės. UAB „YIT Lietuva“ (anksčiau UAB „Lemminkainen Lietuva“) įrengtame objekte (kelio Nr. 4220 Verdainė–Pašyšiai ruožas nuo 0,696 iki 5,300 km) vietoje viešųjų pirkimų dokumentuose nustatyto skaldos pagrindo sluoksnio buvo panaudotos prastesnės ir pigesnės medžiagos taip susilpninant kelio dangos konstrukciją. Audito metu paaiškėjo, kad techninė priežiūra dar vykdant rangos darbus buvo nustačiusi, kad buvo paklota ne tokia medžiaga, tačiau darbai vis tiek buvo priimti. Rangovas sutiko atlikti papildomus tyrimus pažeidimų  mastui nustatyti ir pateikė Kelių direkcijai rezultatus. Rangovo samdyta laboratorija nustatė neva objekte medžiagos panaudotos tinkamos. Kadangi laboratorijų atliktų tyrimų rezultatai smarkiai skyrėsi, Kelių direkcija pasitelkė užsienio laboratoriją, kuri patvirtino, pirmų laboratorijų tyrimų rezultatus, t. y. kad visame objekte buvo panaudota netinkama medžiaga.

Siekiant pašalinti audito metu nustatytus defektus, kartu su audito išvadomis Kelių direkcija pateikė UAB „Kamesta“ alternatyvų sprendinį defektams ištaisyti, t. y. įrengti papildomą asfalto sluoksnį visame kelio ruože (kelio Nr. 5223 Buivydžiai–Lavoriškės–Kena ruožas nuo 0,00 iki 8,67 km). Kadangi rangovas atsisakė savo sąskaita ištaisyti defektus, Kelių direkcija ketina pirkti papildomus rangos darbus ir po to sąskaitą už juos pateiks rangovui.

UAB „Šiaulių plentas“ įrengtuose ruožuose (kelio Nr. 4001 Žeimiai–Pamūšis–Pašvitinys ruožas nuo 22,69 iki 26,46 km; kelio Nr. 4001 Žeimiai–Pamūšis–Pašvitinys ruožas nuo 27,55 iki 32,61 km; kelio Nr. 4004 Kuršėnai–Smilgiai–Aukštelkė ruožas nuo 8,16 iki 11,38 km) trūksta skaldos pagrindo sluoksnio storio, tačiau rangovas atsisako bendradarbiauti ir atlikti detalius tyrimus problemos mastui nustatyti. Kelių direkcijos iniciatyva bus atlikti papildomi tyrimai defektų mastui nustatyti. Jeigu rangovas nesutiks ištaisyti defektų Kelių direkcija pasitelks trečiąsias šalis jiems ištaisyti ir pateiks patirtų išlaidų sąskaitą rangovui apmokėti.

2018 m. Susisiekimo  ministerijos iniciatyva atlikus šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditą buvo ištirti 33 skirtingi keliai ir nustatyta, kad beveik 90 proc. tirtų kelių neatitiko kokybės reikalavimų. Net 18 kelių buvo nustatyti esminių pažeidimų, dėl kurių objektai apskritai neturėjo būti priimti. Audito metu buvo tikrinti keliai, tiesti ar rekonstruoti 2008–2017 metais.

Susisiekimo ministerijos informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka