Nemokamas viešasis transportas: būti ar nebūti?

by Lina | 20 rugpjūčio, 2019 5:09 am

Rugpjūčio 19-ąją Seime vyko tarptautinė konferencija „Ar skatina darnų judumą nemokamas viešasis transportas?“. Joje dalyvavę Lietuvos, Latvijos bei Estijos vežėjų atstovai diskutavo apie tai, ar nemokamas viešasis transportas pagerintų paslaugos kokybę, padėtų pritraukti į autobusus bei troleibusus daugiau keleivių.

 

„Mūsų tikslas – kalbėti apie nemokamą viešąjį transportą miestuose darnaus judumo kontekste, diskutuoti apie tai, ar darnaus judumo tikslams pasiekti pakanka vien nemokamo viešojo transporto, ar būtina imtis platesnių, kompleksinių priemonių“, – sako Virgilijus Poderys, konferencijos moderatorius, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas.

Pasak LR Seimo nario Tomo Tomilino, klausimas dėl nemokamo viešojo transporto – provokuojantis. „Nemokamas dažnai asocijuojasi su prasta kokybe, vartotojų nevertinimu. Visuomenė taip įpratusi vertinti viską, kas tampa nemokama – tokia pat situacija buvo su švietimu, sveikatos priežiūra ir panašiai. Kalbant apie klimato kaitos iššūkius, darnaus judumo poreikį miestuose, diskutuoti šiuo klausimu natūralu. Svarbu, kad viešasis transportas taptų prieinamas visoms gyventojų grupėms“, – sakė T. Tomilinas.

Dr. Kristina Gaučė, Europos mobilumo valdymo platformos EPOMM atstovė Lietuvoje, kalbėjo apie darnaus judumo svarbą ir nemokamo viešojo transporto galimybės keičiant keliavimo įpročius. Pasak jos, kol kas Lietuvoje pernelyg daug problemų, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms nepritaikyta infrastruktūra. „Darnus judumas – kai savarankiškai gali keliauti ir 8, ir 80 metų žmonės. Mūsų miestai kol kas pritaikyti tik jauniems, drąsiems, energingiems vyrams, kurie nebijo bendrame sraute važiuoti dviračiais“, – teigė K. Gaučė.

Daug problemų kelia eismo spūstys, oro tarša, triukšmas. Be to, patirtis rodo, jog viešajam transportui tapus nemokamu, jį dažniau renkasi ne nuosavų automobilių savininkai, o tie, kurie iki tol vaikščiojo pėsčiomis bei važinėjo dviračiu.

Pasak K. Gaučės, vien tik nemokamas viešasis transportas neskatins juo dažniau naudotis. Svarbu, kad viešasis transportas taptų patrauklus, būtų užtikrintas maršrutų dažnis, persėdimo patogumas, greitas susisiekimas išnaudojant prioritetines viešojo transporto juostas. Ne mažiau svarbus komfortas keleiviams: patogus patekimas iki viešojo transporto stotelių, saugumas jose ir panašiai.

Viešojo transporto sektoriaus perspektyvos Lietuvoje pristatė Marius Pakėnas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas. „Manau, nemokamo viešojo transporto idėja iš esmės yra gera. Klausimas – iš kur gauti lėšų jam finansuoti. Vežėjai negalės vežti keleivių nemokamai, todėl dera pagalvoti apie finansavimo šaltinius“, – sakė M. Pakėnas.

Europoje vienas iš pirmųjų didžiųjų miestų nemokamą viešojo transporto idėją įgyvendino Talino miestas. Talino miesto vežėjų patirtį pristatė Merli Allikivi, „Tallinna Linnatransport“ projektų vadovė. Pasak jos, nuo 2013-ųjų metų, kai miesto viešasis transportas tapo nemokamu, keleivių skaičius išaugo. Vėliau jis liko stabilus. Prieš pradedant vežti keleivius nemokamai, pertvarkytas maršrutų tinklas, jų ilgis. „Atliktas tyrimas parodė, kad žmonės patenkinti viešuoju transportu, jis atitinka žmonių lūkesčius. Nuo to, kad viešasis transportas tapo nemokamu, jo kokybė nesuprastėjo“, – sakė M. Allikivi.

Apie nemokamo viešojo transporto tarptautines perspektyvas kalbėjo Allan Alaküla, Talino ES biuro vadovas. Pasak jo, Talino patirtis šioje srityje nėra unikali – nemokamo viešojo transporto esama ir kitose šalyse. Tiesa, dažniausia jis diegiamas mažesniuose miestuose.

„Nemokamas viešasis transportas Talino miestui kainuoja 12 mln. eurų per metus. Prieš pradėdami diegti nemokamą viešąjį transportą, ėmėmės tam tikrų priemonių. Viena iš jų – gerokai padidintas automobilių statymo mokestis miesto centre. Taip žmonės skatinami palikti nuosavus automobilius ir naudotis viešuoju transportu“, – teigė A. Alakula.

Pasak jo, šiuo metu nemokamas viešasis transportas yra didžiojoje dalyje Estijos regionų. Dėl to 3 proc. padaugėjo viešojo transporto keleivių, nors anksčiau šis skaičius stabiliai mažėjo. „Tai – atsakymas skeptikams, teigusiems, kad autobusų niekam nereikia. Kaina – labai svarbus dalykas, nemokamas viešasis transportas skatina keliautojų įpročių pokyčius“, – sakė Estijos atstovas.

Jis priminė, jog nuo kitų metų nemokamas viešasis transportas bus visame Liuksemburge, žmonės galės nemokamai važiuoti visomis transporto rūšimis, išskyrus traukinius. Apie nemokamo transporto idėją svarsto Prancūzijos Marselio miestas, apie tai pradedama kalbėti ir Berlyne.

Nemokamas viešasis transporto diegimo patirtį pristatė Andrejs Rešetņikovs, Rėzeknės miesto tarybos mero pavaduotojas. Įdomu tai, jog čia privatų vežėją pakeitė savivaldybės įmonė dar 2012-aisiais. Per metus papildomos išlaidos nemokamam viešajam transportui šiek tiek daugiau nei 30 tūkst. gyventojų turinčiame mieste sudaro 500 tūkst. eurų.

„Vis dėlto esame patenkinti, kad priėmėme tokį sprendimą. Tai – socialinė paslauga mažiau apsirūpinusioms šeimoms, reali pagalba jų biudžetui. Dabar miestiečiams reikia mažiau pašalpų, jie rečiau kreipiasi dėl materialinės paramos“, – sakė A. Rešetņikovs.

Nepamiršti nemokamo viešojo transporto konteksto ragino Liutauras Stoškus, 2015–2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys ir UAB„Vilniaus viešasis transportas“ stebėtojų tarybos narys. „Vilnius jau pasitvirtino Darnaus judumo planą, jame nėra užsiminta apie nemokamą viešąjį transportą. Manau, pagrindinė priežastis, kodėl apie tai diskutuojama – artėjantys rinkimai, politikai ieško būdų, kaip būti patraukliems visuomenei. Visuomenė, be abejo, nori nemokamų dalykų, todėl ji niekada nepasakys nemokamam viešajam transportui „ne“. Vis dėlto parengtos studijos kalba apie tai, kad nemokamas viešasis transportas darnaus judumo neskatina. Tai nėra priemonė, kuri „išsodintų“ žmones iš nuosavų automobilių“, – sakė L. Stoškus.

Pasako jo, apie nemokamą viešąjį transportą sostinėje kol kas nėra ko kalbėti. Miestas neišbrenda iš skolų, šiuo metu jos sudaro per 300 milijonų eurų. Pastaruoju metu situacija gerėja, nes savivaldybė prisiteisė iš vyriausybės nesumokėtą GPM dalį. Savivaldybės įsiskolinimai bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ mažėja, bet vis dėlto jie tebėra, o finansų srautai įmonei nėra stabilūs.

L. Stoškus abejoja ir dėl to, kad padengti nemokamam viešajam transportui pakaktų lėšų, gautų iš čia papildomai deklaravusių gyvenamąją vietą žmonių mokesčių. Be to, dabartinis viešasis transportas nepajėgtų vežti padidėjusių keleivių srautų. „Kaip rodo dabartiniai tyrimai, per rytinį ar vakarinį piką viename kvadratiniame autobuso ar troleibuso metre ir taip važiuoja 6-7 keleiviai. Ar turėtume kuo vežti keleivius?“, – retoriškai klausė L. Stoškus.

Anot jo, kol kas mieste trūksta ir A juostų, taip pat nesutvarkyta infrastruktūra. „Ar galime nemokamu viešuoju transportu pasiekti tokius kriterijus, kurie leistų persodinti žmones iš nuosavų automobilių? Nelabai. Kol kas keleiviams autobuso ar troleibuso reikia laukti per ilgai, viešojo transporto efektyvumas dar tebėra pernelyg menkas, maršrutų tankis per mažas. Nemokamas viešasis transportas situacijos tikrai neišgelbės“, – teigė L. Stoškus.

Jis siūlė kitus būdus, kaip padengti žmonėms kelionės viešuoju transportu išlaidas. Vienas iš jų – darbdaviai galėtų sumokėti už darbuotojų viešojo transporto bilietus. Be to, bilieto kainą galima diferencijuoti piko ir ne piko metu, 100 proc. nuolaidas taikyti socialiai remtiniems žmonėms, mažiau galėtų mokėti ir žmonės, važiuojantys mažiau apkrautais maršrutais.

Konferencijos dalyviai diskutavo apie tai, kokios priemonės padėtų skatinti darnų judumą, nusprendė, jog prie nemokamo viešojo transporto idėjos dar derėtų grįžti ir vėliau, apsvarstyti įvairias diegimo strategijas.

Keleivių vežėjams kilo klausimų ir dėl svarstomo kelių mokesčio didinimo autobusams, taip pat – vidaus sandorių.

Konferenciją inicijavo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija kartu su Nacionaline viešojo transporto keleivių asociacija.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

 

Source URL: http://ebus.lt/nemokamas-viesasis-transportas-buti-ar-nebuti/

---