„Opel Admiral“ – iš „Raudonmedžio rojaus“…

vasario 08 05:50 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Muziejus

Šį automobilį daug kas prisimins, prisiminę lietuvišką filmą „Raudonmedžio rojus“. Jame pagrindiniai veikėjai ir važinėjo būtent „Opel Admiral“ automobiliu.

 

Nors „Adam Opel AG“ vidaus rinkoje užėmė 40% rinkos, buvo pradėta susirašinėti su GM prezidentu ponu James Munie. Po kelerių metų susirašinėjimo Viesbadene buvo pasirašytas susitarimas dėl kontrolinio 80% dydžio nuo bendro kapitalo akcijų paketo perdavimo amerikiečiams, likusieji dvidešimt procentų akcijų, kurie priklausė Opel šeimai, taip pat buvo parduoti amerikiečiams.

Buvusiems šeimininkams liko firmos markė su jų vardu, jie gavo 120 mln. markių už šį sandėrį.

Pirmas amerikietiškas „Opel“ modelis buvo pademonstruotas 1935 m Berlyno automobilių salone, bet nuo to vokiečių patriotizmas nė kiek nenukentėjo. Tai buvo pirmas stambiaserijinis modelis, kuris turėjo nešantį kėbulą, t.y. rėmas ir kėbulas sudarė vientisą kėbulą. Šiame kėbule buvo montuojamas 1,3 l variklis. Vis dėlto svarbiausia šio modelio sėkmė – tai jo pavadinimas OLYMPIA.

Ne mažiau sėkmingi buvo sekę po OLYMPIA modeliai, kurių pavadinimai skatino dar vieną prūsišką silpnybę – trauką militarizmui. Mažalitražis modelis pavadintas KADETT, kitas modelis su nešančiu kėbulu, kuriame buvo montuojamas 2,5 ltr variklis, gavo pavadinimą KAPITAEN. Ir pagaliau markės flagmanu tapo OPEL ADMIRAL –  „Bebro uodega“.

Pirmą kartą OPEL ADMIRAL buvo parodytas 1937 m. Berlyno automobilių salone. Jei nekreiptume dėmesio į išlepintų MERCEDES BENZ ar HORCH gerbėjų požiūrį, bet kuriuo atveju tai buvo pats gražiausias ir aptakiausias vokiškas automobilis – su ovalo formos žibintais ir ilga, nuožulnia bagažine, kurią vėliau dėl savo formos vadino „bebro uodega“.

ADMIRAL buvo siūlomas su dviejų tipų gamykliniais kėbulais: keturių durų sedanas, kainavęs 6500 RM ir keturių durų kabrioletas, už kurį reikėjo mokėti 500 RM daugiau nei už sedaną. Mėgėjai, pakloję 8580 RM, galėjo įsigyti ADMIRAL su „Pullmann Limousine“ tipo kėbulu, kuris pasižymėjo erdvia galine kėbulo dalimi su papildomomis sėdynėmis ir vidine pertvara nuo vairuotojo. Šio tipo kėbulus gamino HEBMUELLER. Tiems klientams, kurie neabejingi dviviečiams kabrioletams, firma galėjo pasiūlyti sportiško stiliaus ADMIRAL kabrioletus, kuriems kėbulus gamino GLAESER, HEBMUELLER.

Tuo metu kino teatruose buvo rodomas trumpametražis filmukas: tuščiu Vokietijos greitkeliu lekia „Opel Admiral“ kabrioletas. Keleivio vietoje sėdi dama ir išsigandusiu žvilgsniu klausia vairuotojo:

– „Tu gi jau važiuoji 120 km/h greičiu, ar tai nekenkia šiam automobiliui?“

– „Ką tu, brangioji čia dar ne riba,“ – atsako vairuotojas.

O tuo metu kameros objektyvas nukrypsta i spidometrą:

– „Šimtas trisdešimt, šimtas trisdešimt penki, šimtas keturiasdešimt!“– išsigandusi sušunka frau.

Šalia spidometro kamera užfiksuoja medalioną su skaičiumi „75“- būtent tiek metų sukako OPEL firmai 1938 m.

„ADMIRAL“ modeliuose buvo montuojami „šešiukės“ eilės varikliai, kurių cilindrų blokas su viršutine karterio dalimi buvo liejamas iš pilko legiruoto špižiaus. Alkūninio veleno ašis buvo perstumta link cilindrų ašies. Stūmokliniai žiedai turėjo nežymų konusą, kad geriau „prisidirbtų“. Paskirstytojas – pertraukėjas turėjo ne tik uždegimo paankstinimo automatą, bet dar ir vakuuminį korektorių. Kitaip tariant – „Opel Admiral“ variklis buvo gaminamas remiantis amerikietiškais „Chevrolet“ varikliais, ir tai buvo pats progresyviausias tuo metu jėgos agregatas tarp kitų vokiškų automobilinių variklių. Vėliau šis variklis buvo montuojamas ir „Opel Blitz Typ 3,6“ sunkvežimiuose, kuriuos aktyviai tiekta Wermachtui. Su tuo susijusi ir viena istorija: 30-ųjų metų viduryje mėlynos spalvos ovalo formos emblema su užrašu „OPEL“ užleido vietą „skraidančiai torpedai“, dar vėliau firmos ženklu tapo  žaibas, vokiškai BLITZ.

„Opel Admiral“ viduje buvo patogu ir jauku kaip laivo vado kajutėje. Minkštos ir patogios sėdynės gale įrengtos su atlenkiamais porankiais, patogia ir funkcionalia priekine palange, kurioje sumontuoti prietaisai, o vairo ratas su stipinais – beveik kopija to meto „Cadillac“ vairo. Galinga šildymo įranga, elektrinis cigarečių žiebtuvėlis, peleninė prie priekinio stiklo, elektrinis laikrodis –  tai standartinė OPEL ADMIRAL įranga. Didžiulė bagažinė užsidarydavo atskiru kapotu, o konkurentų MERCEDES BENZ 290, HORCH 930V arba ADLER DIPLOMAT bagažinės negalėjo išsiskirti nei dydžiu, nei patogumu. Kaip priedą prie standartinės įrangos galima buvo užsisakyti lempinį dviejų diapazonų radijo imtuvą BLAUPUNKT AUTOSUPER.

Tačiau „Opel“ sėkmė buvo mažai naudinga užjūrio šeimininkams. Nacių priimtas įstatymas 1934 m. draudė eksportuoti vokišką valiutą ir tie 3,5 mln. dolerių, kuriuos uždirbdavo kasmet „Opel“, likdavo užšaldyti. Koncerno finansininkai griebėsi įvairių gudrybių – dalį pelno paversdavo prekėmis, tikėdamiesi taip išvežti į JAV ir čia parduoti už dolerius. Bet dauguma amerikiečių jau spėjo tapti antifašistais ir vangiai pirko siuvamąsias mašinas bei kalėdinius žaisliukus, ant kurių buvo užrašas „Made in GERMANY“.

1940 metais „OPEL“ buvo nacionalizuotas…

Kęstutis Pletkus

Nuotraukos – autoriaus parinktos iš archyvų

  • amer-opel
  • amer-opel2
  • amer-opel6
  • amer-opel8
  • amer-opel7
  • amer-opel5
  • amer-opel1
  • amer-opel4
  • amer-opel9
  • amer-opel10
  • amer-opel3
  • amer-opel14
  • amer-opel11
  • amer-opel15
  • amer-opel13