„Otokar”: nuo „Magirus” iki modernių šiuolaikiškų lainerių (tęsinys)
by admin | 24 balandžio, 2014 4:41 am
2004-aisiais „Otokar” pradeda žygį į Europą. Tais metais pradeda veikti konstruktorių centras, vidutinės klasės autobusai tobulinami.
„Sultan” (Navigo) šeimyna pasipildo VIP modeliu, skirtu turistinėms kelionėms.
„Otokar” pirmą kartą pristato autobusą „Sultan” Europai – Hanoveryje vykusioje IAA parodoje. Jau po trejų metų Europoje „Navigo” pavadinti „Sultan” išpopuliarėja; jie tampa geriausiai parduodamais vidutinės klasės autobusais Prancūzijos rinkoje. 2011-aisiais sukuriama kompanija „Otokar Europe”, kurios centrinė būstinė įsikūrė Prancūzijoje.2009-2013-aisiais šie autobusai tapo geriausiai parduodamomis keleivinio transporto priemonėmis Turkijos rinkoje.
„Otokar” sukūrė ir pirmąjį šarvuotą autobusą. Šios transporto priemonės veža kalinius, taip pat „Otokar” pasiūlė rinkai važinėjančias ambulatorijas.
Nors „Sultan” tapo itin populiarus, tačiau „Otokar” neketino apsiriboti vieninteliu modeliu. Lygiai po 40 metų, kuomet pasaulį išvydo pirmasis „Apollo”, priimtas sprendimas gaminti vidutinės klasės autobusus. Tokiu būdu atsirado serija „Doruk” (Vectio).
„Otokar” generalinis direktorius Serdar’as Gorgiuč prisimena:
„Esminė „Otokar” savybė – kompanija laikosi taisyklės pati kurti savo gaminius. Tai reiškia, kad kompanijos inžinieriai gali sukurti konkurencingą, pasaulinio lygio produktą, atitinkantį išrankiausių klientų poreikius. Kompanija „Otokar” turi tinkamą projektavimo, bandymų ir rinkodaros bazę. Svarbiausia – žinoti rinkos poreikius ir įgyvendinti juos savo gaminiuose. Šis principas veikia visose sferose, jis stimuliavo kompanijos darbą siekiant dabartinių tikslų”.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas pardavimams bei rinkodarai vietos rinkoje Basri Akgiul: „Kuomet priėmėme sprendimą gaminti „Doruk”, Turkijos rinkoje turėjome tik vieną rinkoje gebantį konkuruoti autobusą. Tačiau jo degalų sąnaudos buvo tokios didelės, kad vežėjams juo vežant keleivius buvo sunku uždirbti pinigus. Kitaip tariant, „Otokar” išėjo į rinką, kurios tuo metu šalyje nebuvo”.
„Doruk” (Vectio) pavadintas vieno iš „Otokar” darbuotojų arklio vardu, taigi jį kuriant atsižvelgta į šiam gyvūnui būdingas greičio, vikrumo, jėgos, grožio savybes.
Autobuso modelis bandytas 24 mėnesius įvairiomis geografinėmis ir klimatinėmis Turkijos sąlygomis. Autobuso prototipą išbandė daugiau nei 130 vežėjų įvairuose šalies regionuose.
Šių bandymų rezultatas – autobusas, sukurtas atsižvelgus į klientų poreikius ir lūkesčius. Įdėtas darbas pasiteisino: „Doruk” yra vienas iš geriausiai parduodamų autobusų vietos rinkoje.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas tankų ir šarvuotos technikos gamybai Mustafa Bakyrdžy pažymi, jog „Doruk” (Vectio) pasirodymas patvirtino, jog „Otokar” gali pasiekti bet kokių užsibrėžtų tikslų.
„Nelengva sukurti berėmės konstrukcijos autobusą, kurio anksčiau negaminome… Be to, jis dar turėjo būti ir lengvas, ir patikimas. „Doruk“ yra mūsų konstruktorių kūrinys. Šiuo metu turime sistemą, kuri geba sukurti autobusą nuo pradžių iki pabaigos kompiuteriu. Gaminys – dar tik brėžiniai ant stalo, o jūs jau galite matyti, kaip jis atrodys realybėje“.
G. Akgiul pasakoja:
„Prieš kurdami tolimoms kelionėms skirtus turistinius „Doruk“ (Vectio) autobusus, kruopščiai tyrėme rinką. Pastebėjome, kad rinkoje trūksta ekonomiškesnių vidutinės klasės autobusų, kuriuose būtų tie patys komforto elementai kaip 12 metrų ar ilgesniuose. Pasiūlėme klientams ir daugiau komforto elementų turintį „Doruk T“. Autobusai tapo populiarūs Turkijoje, ypač ten, kur itin išplėtotas turizmo sektorius, visų pirma, Viduržemio jūros regione“.
Autobusas, pasiūlytas Europos rinkai pavadinimu „Vectio“, sulaukė panašaus populiarumo kaip ir „Navigo“.
„Doruk“, Turkijoje apdovanotas „Design Turkey“ už geriausią dizainą, 2009-aisiais tapo pirmuoju turkišku autobusu, apdovanotu Europoje. Transporto priemonė nugalėjo nominacijoje „Grand Award“ tarp vidutinės klasės autobusų renginyje „European Bus & Coach Week”.
Tęsinys. Pradžia: http://www.ebus.lt/istorija/muziejus/7902-otokar-nuo-magirus-iki-moderni-iuolaikik-laineri.html
Otokar informacija
Source URL: http://ebus.lt/otokarq-nuo-magirusq-iki-moderni-iuolaikik-laineri-tsinys/