Paryžiaus klimato kaitos susitarimas

balandžio 08 03:57 2016 Spausdinti straipsnį Lankytojai Patirtis

austes-ziema2016 m. balandžio 22 d. Niujorke Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje vyks Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonija, kurioje Lietuva ketina pasirašyti šį Susitarimą.

 

 

 

 

2015 m. gruodžio 12 d. beveik 200 pasaulio valstybių Paryžiuje susitarė dėl bendros, visoms šalims galiojančios, klimato kaitos sutarties. Tai įvyko praėjus 21 metams po pirmosios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos.

Paryžiaus klimato kaitos susitarimu, norint geriau įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir jos tikslą, bus siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmes atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas išnaikinti skurdą, todėl bus imamasi šių veiksmų:

  1. Per artimiausius metus bus siekiama sumažinti planetos temperatūrą, kad ji būtų ne daugiau kaip 2°C didesnė už priešindustrinių laikų. Vėliau ši riba bus sumažinta iki 1,5°C. Norint sustabdyti klimato šiltėjimą reikia nustoti teršti atmosferą jau dabar.
  2. 180 šalių, dalyvavusių Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje, įsipareigojo sumažinti arba pažaboti savo išmetamo anglies dioksido kiekius.
  3. Šalys pasižadėjo kaip įmanoma greičiau pasiekti vadinamąją „visiško nulio“ ribą. Iki 2100-ųjų metų teršalų ir žaliosios energijos balansas turi būtų toks, kad nebedidintų šiltnamio efekto. Tačiau Jungtinių Tautų analitikai sako, kad „visiškas nulis“ turi būti pasiektas dar iki 2070-ųjų, nes, priešingu atveju, žmonės gali neišvengti labai pavojingo atšilimo.
  4. 187 šalys jau pateikė savo planus, kaip sumažinti ir apriboti teršalų kiekius po 2020 metų. Tačiau tai nebus pakankamas indėlis, kad būtų pasiekta „2°C“ riba. Todėl buvo nuspręsta, kad Paryžiaus klimato konferencijos susitarimai bus nuolat peržiūrimi ir kuriamas griežtas priežiūros mechanizmas. Pirmasis toks peržiūrėjimas įvyks 2018 metais.
  5. Per konferenciją buvo susitarta ir dėl žalos bei nuostolių. Bus sukurtas finansinis mechanizmas, kuris padės šalims, nukentėjusioms nuo klimato atšilimo ar patyrusioms nuostolių dėl naujųjų susitarimų. Tačiau sutartyse nėra sąlygos, kad šalys turės mokėti baudas už tai, kad nevykdo įsipareigojimų. Pasaulio lyderiai taip pat įsipareigojo padėti besivystančioms šalims prisidėti prie klimato kaitos. Per 2020–2025 metus planuojama skirti mažiausiai 100 mlrd. JAV dolerių.

Šis Susitarimas bus įgyvendinamas remiantis lygybės ir bendros, bet skirtingos atsakomybės ir atitinkamų galimybių principu, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes.

Pagal Paryžiaus susitarimą sutarta, kad valstybių , tarp jų ir Lietuvos įsipareigojimai bus peržiūrėti 2018 m. ir mūsų šaliai teks dėti realias pastangas efektyviau naudoti energiją, sparčiai pereiti nuo iškastinio kuro naudojimo prie atsinaujinančių energijos išteklių, saugoti savo miškus ir pelkes.

Šiaulių miesto savivaldybės informacija

Linos Jakubauskienės nuotrauka