„Peugeot 402, 302, 202“: modeliai, užėmę ypatingą vietą kompanijos istorijoje

gegužės 09 05:41 2020 Spausdinti straipsnį Lankytojai Muziejus

Nuo antrosios praėjusio amžiaus 30-ųjų pusės šie modeliai įtvirtino modernias kokybės ir patikimumo tradicijas, kuriomis vis dar garsėja automobiliai su liūto ženklu.

 

 

 

 

1935 m. rugsėjo mėn. „Peugeot 402“, didelis penkių metrų sedanas su dviejų litrų benzininiu varikliu, išvažiavo į kelius. Po metų pasirodė jo „vidurinysis brolis“ su benzininiu 1 758 ccm varikliu – „Peugeot 302“, kurio ilgis buvo 4,5 m. 1938 m. vasario mėn. pasirodė ir „jaunesnysis brolis“ – keturių metrų „Peugeot 202“, kurio variklio darbinis tūris – 1 133 ccm. Ši istorija – būtent apie šiuos modelius, kurie prisidėjo prie „Peugeot“ prekės ženklo formavimo.

402, 302 ir 202 „Peugeot“ automobilių kėbulai buvo aerodinamiški, iš išorės panašūs, su labai suapvalinta priekine dalimi ir masyvia galine dalimi. Jie neatitiko tuometės mados ir dėl priekinių žibintų, paslėptų po radiatoriaus grotelėmis bei užpakalinių sparnų, uždengiančių galinius ratus.

30-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje originalus kėbulo dizainas, kokybė ir ilgaamžiškumas buvo rimti „Peugeot“ argumentai varžantis su „Citroen“, kuris pirkėjus sudomino avangardinės priekinių ratų pavaros pranašumais. Tiesa, „Peugeot 402“ ir „302“ modeliai, pagaminti prieš Antrąjį pasaulinį karą, nebuvo panašūs į „Citroen 7“ ir „11.“ Priekiniais ratais varomas „Citroen“ buvo aukštesnis ir progresyvesnis dėl savo dizaino savybių. Tai nereiškia, kad „Peugeot“ buvo prastas automobilis. 402 ir 302 modeliai sugebėjo rasti savo nišą rinkoje ir lėmė „Peugeot“ sėkmę kitose kategorijose. 402-ojo modelio nuo gamybos pradžios 1935 m. rugsėjo mėn. iki pabaigos 1941 m. gruodžio mėn. parduota daugiau nei 75 000. „Peugeot 302“ nuo 1936 m. rugpjūčio mėn. iki 1938 m. balandžio mėn. parduota daugiau nei 25 000. Įdomu tai, kad šios šeimos modelių būta net 52 (!) modifikacijos – atviri ir uždari kėbulai, lengvieji sunkvežimiai (pavyzdžiui, SK4, SK3, MK4 …) bei kiti.

Bazinis modelis, pasirodęs 1935 m. rugsėjo mėn., buvo keturių durų „Peugeot 402“ sedanas. Jo gabaritai – 4850 x 1640 x 1580 mm, ratų bazė – 3150 mm, svoris – 1 200 kg. Sedanas su šešiais šoniniais langais buvo šešiavietis – po tris žmones galėjo sėdėti priekyje ir gale.

1935 m. rudenį „Sochaux“ pradėjo gaminti penkių metrų ilgio sedaną, kurio ratų bazė padidėjo iki 3 300 mm, svoris – iki 1 350 kg. Šie automobiliai, išskyrus aštuonvietę šeimai skirtą versiją, buvo gaminti ir kaip taksi bei žymimi 402 LT. C4Y buvo šešių vietų universalas su sulankstoma galine sėdyne ir dviejų dalių galinėmis durimis, kurių viršutinė dalis atsidarė į viršų, o apatinė – žemyn, sudarydama su grindimis tolygią horizontalią krovimo platformą. Panašaus dizaino buvo ir trumpesnis universalus sedanas su atvirais galiniais sparnais ir atsarginiu ratu, esančiu dešiniajame priekiniame sparne – dėl galinių durų konstrukcijos jame nebuvo galima montuoti galinės sėdynės.

„Peugeot“ automobilių pagrindą sudarė galingas rėmas, suvirintas iš plieninių profilių. Išilginiai profiliai baigėsi prieš galinę ašį ir buvo sujungti vienas su kitu skersiniu, turėjusiu U formos skerspjūvį. Priekinė pakaba buvo nepriklausoma. Ant dvigubų svirčių buvo naudojamos dvi skersinės pusiau elipsinės lingės. Galinis tiltas turėjo dvi išilgines pusiau elipsines linges. Stabdžiai buvo būgniniai, priekiniai ir galiniai valdomi mechaniškai.

„Peugeot 402“ automobiliuose, gamintuose nuo 1935 m. rugsėjo mėn. iki 1938 m. liepos mėn., buvo montuojamas keturių cilindrų, keturių taktų 1 991 ccm  tūrio (cilindro skersmuo 83 mm, stūmoklio eiga 92 mm) benzininis variklis su OHV vožtuvo mechanizmu, galėjęs pasiekti 40 kW (57 AG). Nuo 1937 m. spalio mėn. vietoj ketaus cilindrų bloko galvutės buvo naudojama variklio galvutė, pagaminta iš aliuminio lydinio. Suspaudimo laipsnis taip pat padidėjo nuo 6: 1 iki 7: 1, o galia – iki 43 kw (61 AG).  1938 m. liepą 402 modelyje (anksčiau naudotas 402B indeksas) pradėtas montuoti naujas variklis, taip pat keturių cilindrų, tik jo tūris – 2 142 ccm ir stūmoklio eiga padidinta iki 99 mm.

Po šio pakeitimo pusiau krovininiuose ir kituose automobiliuose montuoti varikliai su aliumininio lydinio galvutėmis, jų suspaudimo laipsnis buvo 6:1, galingumas – 63 AG. Kitos  402B versijos buvo gaminamos su tokiais pačiais varikliais, tik jų suspaudimo laipsnis buvo 7:1, galia – 66 AG.

Pagrindinėje „Peugeot 402“ versijoje buvo sumontuota tiesiogiai valdoma trijų greičių pavarų dėžė. Be to, klientas galėjo pasirinkti vieną iš trijų perdavimo skaičiaus variantų. Jau 1935 m. rudenį buvo pagaminta šimtas 402 sedanų, kuriuose buvo įdiegta visiškai nauja automatinė „Fleischel“ automatinė pavarų dėžė, tačiau dėl per didelės kainos šie automobiliai nebuvo paklausūs.

1935 m. gruodžio mėn., klientams pageidaujant, kaip papildomą opciją „Peugeot 402“ pradėjo montuoti pusiau automatinę keturių greičių „Cotal“ pavarų dėžę su elektromagnetinės sankabos pavara. Nuo 1935 m. gruodžio iki 1941 m. kovo buvo parduota daugiau nei 8 000 „Peugeot 402“ su „Cotal“ dėžėmis.

„Peugeot 402“ būta dvidešimt skirtingų kėbulo modifikacijų. Ant platformos, kurios standartinė ratų bazė –  3 150 mm, buvo gaminami trys šešiaviečių sedanų variantai (luxe, grand luxe, grand tourisme), taip pat universalus sedanas su transformuojamu keleivių skyriumi ir užpakalinėmis durimis, dvejų durų šešių vietų kupė, dvejų durų šešiavietis kabrioletas ir elegantiškas trijų vietų rodsteris su atlenkiama atsargine sėdyne gale.

1938 m. vasarą modelis modernizuotas: atsarginis ratas pradėtas montuoti bagažinės viduje, bagažinė uždaroma modifikuotu kapotu. 402B sedano, kurio ratų bazė – 3 150 mm, kartu su dviejų durų kupė versijomis buvo sukurtos šešios modifikacijos. Tarp jų – kabrioletas ir pusiau kabrioletas su stogu iš audinio ir standžiais langų rėmais. Ant važiuoklės su  3 300 mm ratų baze buvo gaminami keturių durų, aštuonių vietų sedanai, aštuonių vietų taksi, šešių vietų universalūs sedanai su šarnyrinėmis durimis gale. Be to, klientams buvo siūlomi du nestandartinio dizaino dvejų durų modeliai su ištraukiamu standžiu stogu, pavadinti „Eclipse“.  Patraukliausias iš jų buvo trivietis kabrioletas su elektros varikliu valdomu stogu. Šis neįprastas ir brangus sprendimas „Peugeot“ nebuvo naujiena: dar 1934 m. rudenį „Peugeot 401 D“ ir „Peugeot 601D“ turėjo panašią įrangą.

„402 L Eclipse“ buvo penkiavietis, keleiviai sėdėjo ant dviejų sėdynių eilių, o kietą stogą reikėjo atitraukti rankiniu būdu. Abiejuose automobiliuose kietas stogas buvo sulankstomas ir tilpo erdvioje bagažinėje su dideliu aptakiu dangčiu, kuris tęsėsi nuo galinio buferio iki keleivių salono. Abu šie modeliai buvo ilgiausi ir sunkiausi tarp 402-ųjų. Penkiavietis  402-asis „Eclipse L“ modelis buvo 5,2 m ilgio, jo darbinis svoris – 1 440 kg. Dar buvo gaminamas ir kompaktiškesnis 302 modelis. „Peugeot 302“ pristatytas visuomenei Paryžiaus automobilių parodoje 1936 m. spalio mėn. Nuo 402 modelio jis skyrėsi kompaktiškumu, mažesniu tarpu tarp ašių (2880 mm) ir mažesniu atstumu tarp priekinių ratų (60 mm).. Keturių durų penkiavietis sedanas „Peugeot 302“ buvo 4 500 mm ilgio, 1 570 mm pločio, 1 560 mm aukščio ir 1 100 kg svorio. „Peugeot 302“ variklio stūmoklio eiga buvo 5 mm mažesnė, o 1 758 cm3 tūris padėjo pasiekti 32 kw (46 AG) galią. „Peugeot 302“ buvo įrengta trijų greičių pavarų dėžė su tiesioginiu valdymu.

402 ir 302 modelių kėbulai ir važiuoklės beveik nesiskyrė. 302-ojo modelio gaminti keturių durų sedanai ir dviejų durų dviviečiai kabrioletai. „Peugeot 302“ buvo gaminamas iki 1938 m. balandžio mėn. 1937 m. vasarą šio modelio kėbulas palengvintas, automobilis pavadintas „Peugeot 402 Legere“. Pirmieji „Peugeot 402 Legere“ modeliai kelyje pasirodė ankstyvą 1937 m. rudenį. Jų kėbulas ir važiuoklė buvo 302 modelio, bet variklis – iš 402 modelio, t.y., 1 991 cm3 ir 40kw (57 AG) tūrio. Nuo 1937 m. spalio – jau 43 kW (61 AG). Klientai galėjo užsisakyti įprastą trijų greičių pavarų dėžę arba keturių greičių pusiau automatinę „Cotal“.

Kiti du 402 modelio kėbulai (penkių vietų dvejų durų kupė ir penkių vietų dvejų durų pusiau kabrioletas) dar buvo nauji ir jų modernizuoti nereikėjo. Ateityje tie patys kėbulai buvo naudojami gaminant 302 ir 402 modelius. „Peugeot 402 Legere“ automobiliai nebuvo gaminami visus metus, o iki 1938 m. birželio mėn. didžioji dalis modelių modernizuota, juose pradėti montuoti galingesni varikliai, jų talpa pasiekė 2 142 ccm, modeliai pradėti žymėti 402B.

„Peugeot 402V Legere“ modelis nuo ankstesniųjų skyrėsi ne tik galingu varikliu bei „Cotal“ pusiau automatine greičių dėže, bet ir keturviečiu kėbulu, pasiskolintu iš kompaktiškojo 202-ojo, gaminto nuo 1938 metų pradžios. „Peugeot 402V Legere“ ratų bazė buvo 2 880 mm, ilgesnė nei 202-ajame modelyje (tai padaryta tam, kad padaugėtų vietos variklio skyrių priekinio sparno srityje galingesniam varikliui). „Peugeot 402VB Legere“ buvo dviejų modifikacijų: keturių durų sedanas arba keturių durų pusiau kabrioletas. Abu automobiliai buvo vienodo ilgio – 4 470 mm, jų plotis – 1620 mm. Abiejų transporto priemonių svoris svyravo nuo 1070 iki 1090 kg. Bendrovės duomenimis, palengvintas 402 modelis su 2142 cm3 varikliu pasiekė 130 km/h greitį. „Peugeot 402VB“, kurio ratų bazė – 3 150 mm, pasiekė 125 km/h greitį, o „Peugeot 402BL“, kurio bazė – 3 300 mm, pasiekė 115 km/h greitį.

Atliekant Prancūzijos automobilių klubo prižiūrimus bandymus, buvo užfiksuoti tokie rezultatai: l„Peugeot 402V Legere“ važiuodamas 75 km/h greičiu sunaudodavo 8,5 litro degalų 100 km, sunkesnis „Peugeot 402V“ modelis toje pačioje trasoje, važiuodamas 72,5 km/h greičiu, sunaudodavo 9,6 l 100 km. Važiuodami 100 km/h greičiu, abu automobiliai sunaudodavo atitinkamai 10,9 ir 12 l 100 km.

Kęstutis Pletkus

Autoriaus parinktos nuotraukos

 

  • 402
  • 402-5
  • 402-6
  • 402-7
  • 402-1
  • 402-4
  • 402-8
  • 402-2
  • 402-3
  • 402-9
  • 402-11
  • 402-10
  • 402-13
  • 402-12
  • 402-14
  • 402-15
  • 402-17
  • 402-16
  • 402-18
  • 402-20