by Lina | 13 kovo, 2025 5:03 am
2002-ųjų pabaigoje sostinėje priimtas sprendimas įsigyti „Mercedes-Benz“ autobusus.
Po šio sprendimo Vilniaus autobusų parke 2003 m. balandžio pabaigoje pamatėme du autobusus „Mercedes-Benz O 520 Cito“, kiti du autobusai tos pačios markės ir modelio pasirodė gegužės mėnesį.
Didieji „Mercedes-Benz o 530 Citaro“ į Vilnių atvažiavo 2003m. liepos mėnesį. Iš viso įsigyta dešimt autobusų.
Vilniaus autobusų parke pasirodė du pirmieji penktos kartos „Mercedes-Benz“ autobusai. Tai buvo O 520 CITO.
Tuo metu autobuso parkas bandė įvairius autobusus, tad mes su kolega buvome mėgėjai per pietų pertrauką pasižiūrėti, kas vyksta parko teritorijoje.
Vieną dieną pamatėme šiuos du vidutinio dydžio autobusus. Smalsumo vedini, įlipome į vieną iš jų apsidairyti viduje. Atidarę elektros įrangos saugiklių ir relių skydinę buvome nustebę, nes visi užrašai buvo lietuvių kalba. Nepastebėjome, kaip į autobusą įlipo Transporto skyriaus viršininkas kartu su UAB EMBESTA atstovu bei keliais vairuotojais.
Viršininkas tuoj pat pasakė, kad išliptume, nes šaltkalviams nėra ką čia veikti – lieka tik vairuotojai. Mes taip ir padarėme, išlipome iš autobuso visko gerai neapžiūrėję. Praėjus kelioms dienoms, mane pasikvietė mano viršininkas ir pasakė, kad po kelių dienų mane, mano kolegą ir garantinio remonto meistrą siunčia į Vokietiją, į Mannheimą, mokytis remontuoti ir techniškai prižiūrėti šiuos autobusus.
Nustebau ir pasakiau, kad vokiečių kalbos taip gerai nemoku. Mums atsakė – nesvarbu, kursai bus rusų kalba, nes dar atvažiuos kolegos iš Kazachstano ir kažkurios tai kaimyninės valstybės.
Taip mes trise išvažiavome mokytis į Mannheimą. Ten nuvykę sužinojome, kad mokymai vyks vokiečių kalba. Aš dar šiek tiek kalbu, kaip ir dar vienas kolega, o trečiasis mokėjo tik prancūzų. Taip nutiko, kad iš mūsų trijų vokiškai geriausiai mokėjau aš. Pasisekė, kad tuo metu buvo atvykę du lietuviai iš UAB EMBESTA, visi kiti klausytojai buvo iš Vokietijos miestų, iš Austrijos, Liuksemburgo ir Lichtenšteino.
Dėstoma buvo labai įdomiai: iki pietų – teorinis mokslas, o po pietų – praktiniai užsiėmimai. Kiekvieną dieną būdavo siurprizų. Visų pirma, autobusą Vilniuje mes matėme vos keletą akimirkų, tad net neturėjome praktinių klausimų, tai labai nustebino dėstytoją. Laimė, jis buvo nuostabus žmogus ir skyrė mums ypač daug dėmesio. Mes nežinojome, kad, nustatant autobuso gedimus, reikia naudoti nešiojamąjį kompiuterį su specialia programa. Ten pirmą kartą pamatėme toki kompiuterį, nes mūsų parke dirbtuvėse buvo tik vienas stacionarus kompiuteris, ir tas seniena, 386 kartos.
Įdėjome daug pastangų. Man vertėjaujant, kursų pabaigoje egzaminus išlaikėme, gavome kvalifikacijos sertifikatus ir grįžome namo.
Po keleto savaičių vienas iš tų autobusų sugedo, mane pasikvietęs viršininkas pasakė – buvote kursuose, dabar parodykite, ko išmokote. Mes pasakėme, kad gedimui nustatyti reikalingas nešiojamasis kompiuteris su specialia įranga ir programa. Viršininkas supykęs paklausė – kam tada mes jus siuntėme į gamyklą? Tada mus užstojo garantinio remonto meistras, pasakęs, kad reikia kreiptis į UAB EMBESTA, MERCEDES BENZ atstovybę, dėl to kompiuterio ir programos. Tačiau sužinojus, už tą diagnostinę įrangą teks sumokėti, nustebo. Ji tuo metu kainavo, berods 12 000 Lt.
Tokia trumpa šių autobusų eksploatavimo sostinėje pradžia.
Kęstutis Pletkus
Kęstučio Bruzgelevičiaus nuotrauka
Source URL: http://ebus.lt/pirmieji-mercedes-benz-autobusai-vilniuje-pasirode-2003-iuju-pavasari/
Copyright ©2025 Ebus.lt unless otherwise noted.